Net ir patiesta ant žemės tuopa traukia vilniečių dėmesį. Net didesnį negu tada, kai storiausias medis augo ir žaliavo.
Vilniečiai ateina apžiūrėti milžino, prie jo nusifotografuoti. Vieni gaili, kad medis nugyveno savo amžių, kiti svarsto, kiek iš jo išeitų malkų.
Šalia Gedimino kalno, Vilniaus pilių rezervate, augusios tuopos kamienas nuo kelmo iki 2,5 metro aukščio buvo išpuvęs.
Maždaug prieš metus paaugliai į tuopos drevę buvo primetę popiergalių ir juos uždegė. Gaisrininkai valandą gesino liepsnas. Medis nuo ugnies smarkiai nukentėjo.
Išmatavus tuopą paaiškėjo, kad jos skersmuo – 1,9 metro, o apjuostis – net 6 metrai.
Specialistai, apžiūrėję XIX amžių menantį medį, rekomendavo jį nupjauti.
Dar prieš nupjaunant tuopą aplink medį didelė teritorija buvo apjuosta įspėjamąja juosta, mat medis galėjo lūžti nuo kiekvieno didesnio vėjo gūsio.
Vilniaus pilių rezervato direktorė Irena Sakalauskaitė sakė, kad 12 metrų ilgio tuopos kamieną paliks ir dėl ekologijos, nes jame yra įvairiausių vabzdžių buveinė.
Apžiūrėti tuopos atėjo ir Stasys Urniežius, save vadinantis kunigaikščiu Vilgaudu.
„Dar sovietmečiu šios tuopos laja buvo iškilusi virš kitų medžių, gražiai formuodavo erdvę. Eidamas tuomečiu Lenino prospektu tuopą pamatydavai pirmiausia”, – atsiduso S.Urniežius.
Vilnietis tvirtino, kad medžio kamiene buvo pelėdos uoksas. Jis naktimis ateidavo pasiklausyti ūbavimų.
85 kanadinės tuopos Pilies kalno papėdėje buvo pasodintos 1881 metais. Tada tai buvo vienas jaukiausių ir gražiausių miesto kampelių. Čia buvo įrengti takai, pastatytos pavėsinės. Pietinei Pilies kalno papėdei, vadintai Veršynu, buvo suteiktas Pilies sodo vardas.
Kanadinė tuopa mena tuos laikus, kai miesto centras XIX amžiuje iš Rotušės aikštės persikėlė į Katedros aikštę, kuri sujungė senąją ir naująją Vilniaus dalis.
