Kauniečiai iki šiol šventino namus, mokyklas, vaikų darželius, ligonines, įmones, paminklus, transporto priemones, brangenybes, kai kada augalus.
Tačiau šį rudenį pradėta laiminti ir melstis už gyvūnus. Tokios iniciatyvos ėmėsi pranciškonų vienuoliai kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos ir akademinės sielovados atstovais.
Prieš apeigas šunis išpuošė
Į pirmąkart mieste surengtas gyvūnų laiminimo apeigas šalia Šv. Jurgio Kankinio bažnyčios vedini ir nešini augintiniais susirinko per tris dešimtis žmonių. Ne vienas šeimininkas ta proga savo keturkojį aprengė puošniais drabužiais.
Gauti vienuolių palaiminimą savo keturkojams netikėtai pavyko ir keliems pro šalį su šunimis ėjusiems žmonėms.
Prieš laimindami gyvūnus vienuoliai už juos uoliai meldėsi aukodami mišias bažnyčioje. Po jų lauke amsinčius ir kniaukiančius keturkojus kartu su šeimininkais jie šlakstė švęstu vandeniu.
Tikisi keturkojų paklusnumo
„Čia atėjo tie, kurie supranta, kiek daug žmonėms reiškia gyvūnai. Iš karto matyti, kad šeimininkai labai myli šiuos šunis ir kates, trokšta jiems gero, saugaus gyvenimo. Laiminame gyvūnus ir juos auginančius žmones“, – vaikščiodami tarp žmonių, kačių ir šunų tvirtino vienuoliai Tomas bei Rolandas.
Keturkojus laiminti atnešę kauniečiai buvo įsitikinę, jog šis ritualas lems ilgą ir sveiką gyvūnų gyvenimą.
Be to, jų augintiniai išvengs ligų ir nelaimių, taps mieli bei paklusnūs.
„Jei tokia proga pasitaikė, gyvūną būtinai reikia pašventinti“, – kalbėjo septynių mėnesių jorkšyrų veikslės šunį Tepą atnešę kauniečiai sportininkai Rugilė ir Saulius Binevičiai.
Vieni šeimininkai iškart po apeigų tikino pajutę, jog jų gyvūnai tapo ramesni ir labiau atsidavę. Kiti stebėjosi, kaip neatpažįstamai keturkojai gali pasikeisti tiesiog akimirksniu.
Vos spėtas palaiminti iki tol ramiai ant šeimininkės rankų tupėjęs didelis pūkuotas baltas katinas nušoko ant žemės, išsimuistė iš pavadžio ir pasileido tiesiai į Kunigų seminariją.
Katiną laikiusi maža mergaitė dėl to puolė į ašaras. Jos tėvui teko bėgti paskui katiną. Netrukus augintinis grįžo prie bažnyčios.
Gyvūnus laimina ir kitur
Nors Kaune vienuoliai gyvūnus laimino pirmąkart, šios apeigos nėra naujovė ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje.
Šunis, kates, paukščius ir net vėžlius minėdami gyvūnų globėjo šv. Pranciškaus dieną jie jau anksčiau laimino ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir keliuose mažuose miesteliuose.
Europoje gyvūnai šventinami net bažnyčiose. Ispanijoje minint gyvūnų globėjo šv. Antonijaus dieną per vakarines mišias gyvūnų šeimininkai raginami melstis už savo augintinius, o po jų šio šventojo vardu gyvūnai laiminami krapinant ant jų švęstą vandenį.
