Kaunietė Zoja Pogorelova pareigūnų buvo įspėta už tai, kad jos šuo lakstė be pavadėlio.
Moteris ketina kilti į kovą dėl to, kad mieste būtų įrengtos specialios aikštelės šunims vedžioti ir šiukšlių dėžės gyvūnų išmatoms.
Tačiau valdininkai spręsti šių problemų neskuba.
Tylėti ir kentėti nusibodo
„Už savo bokserį moku mokesčius. Šuo jaunas, jam būtina palakstyti. Gyvenu Šilainiuose. Čia specialios šunų vedžiojimo aikštelės nėra. Taip pat visame rajone yra tik viena speciali šiukšlių dėžė keturkojų išmatoms. Su šiomis bėdomis susiduria daugybė kitų šunis laikančių žmonių. Ką mums daryti?“ – kalbėjo pensininkė.
Moteris tvirtino turinti daug laiko, todėl pasiryžusi kreiptis į visas įmanomas valdžios institucijas, kad ši problema būtų sprendžiama.
Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Miliauskienė, paklausta, kiek ir už kokią sumą mieste reikėtų įrengti šunų vedžiojimo aikštelių, nieko konkretaus pasakyti negalėjo. Valdininkė tik tvirtino, kad kasmet prašo tam skirti iš biudžeto lėšų, tačiau negauna.
Lankosi vietos gyventojai
Kaune registruota 11 tūkstančių šunų ir beveik 2 tūkstančiai kačių. Spėjama, kad jų kauniečiai laiko kur kas daugiau.
Tačiau mieste veikia tik viena greta Dainavos parko įrengta keturkojų vedžiojimo aikštelė.
Tuščias žolynu apžėlęs žemės plotas aptvertas. Į aikštelę šunis atsivedę žmonės, užsidarę vartus, joje keturkojus gali paleisti nuo pavadėlių palakstyti.
Aikštelėje galima lankytis bet kuriuo paros metu, nes vartai nerakinami. Paslauga kauniečiams nekainuoja.
Dainavos seniūnijos vyriausiasis specialistas Stasys Zurza sakė, kad į aikštelę augintinius atveda daugelis aplink ją gyvenančių žmonių.
„Vienas kitas gyventojas atvyksta ir iš toliau. Bet žmonės skundžiasi, kad pasiekti specialią aikštelę, ypač turint didesnį šunį, per daug sudėtinga. Kauniečiai nori, kad specialių vietų vedžioti šunis mieste būtų įrengta daugiau“, – sakė S.Zurza.
Konkursas vyksta antrą kartą
Miestiečiai tvirtina pasigendantys ir specialių šiukšlių dėžių šunų išmatoms. 38 tokios dėžės buvo įrengtos dar 2005 metais. Nuo to laiko valdininkai žmones tik maitina pažadais, kad šiukšliadėžių atsiras daugiau. Tačiau reikalai iš mirties taško iki šiol nepajudėjo.
Šių metų biudžete pagaliau numatyta 20 tūkstančių litų, už kuriuos galima įsigyti ir įrengti 50 specialių šiukšliadėžių.
Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sakė, kad pirmasis konkursas pagaminti ir įrengti šiukšlių dėžes šunų ekskrementams buvo paskelbtas metų pradžioje, bet neįvyko. Jame nedalyvavo nė viena įmonė.Šią savaitę konkursas paskelbtas antrą kartą. Kandidatai pasiūlymus gali teikti iki spalio 24 dienos.
„Jei konkursas įvyks, jo nugalėtojas šiukšlių dėžes turės įrengti dar šiais metais. Žmonės labiausiai šiukšlių dėžių pageidauja miesto parkuose, – sakė R. Savickienė.
Vilniečių keturkojams gyventi patogiau
Vilniuje 2009 metais buvo 41 šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė. Jose šunis ne tik galima paleisti nuo pavadėlių, bet ir dresuoti, nes įrengtos tam skirtos kliūtys.
Šiais metais sostinėje aikštelių sumažėjo, liko 38.
Vilniuje įrengta ir 100 specialių šiukšlių dėžių šunų išmatoms.
Oficialiai sostinėje įregistruoti 9 tūkstančiai šunų.
