Žinia gera: reti Kaune auginami gyvūnai toksoplazmoze neserga.
„Tačiau šiuo atveju mums buvo įdomus ne tiek pats tyrimas, kiek būdas, kuriuo iš gyvūnų buvo paimta kraujo. Šis metodas – pasitelkiant kraujasiurbį vabzdį – mūsų Zoologijos sode buvo panaudotas pirmą kartą”, – pasakojo Žinduolių skyriaus vedėja Angelė Grėbliauskienė.
Kraujo mėginio paėmimo procedūra gyvūnui sukelia stresą, yra rizikinga, nes reikia taikyti narkozę ir laikyti arba pritvirtinti taip, kad švirkštu būtų galima paimti maždaug vieną mililitrą kraujo.
Tačiau Vokietijos veterinarai, tyrę ir kituose Europos zoologijos soduose laikomų manulų kraują, mėginius ėmė išradingu ir humanišku būdu.
Vokiečių specialistai į Kauną atsigabeno specialią įrangą ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje paplitusių vabzdžių – plėšriablakių. Šių kraujasiurbių įkandimas nejuntamas ir neskausmingas, o per 10–12 minučių jie prisisiurbia iki 2,4 mililitro kraujo, kurio pakanka tyrimui atlikti.
Be to, vabzdžio virškinimo fermentai neturi įtakos tyrimų rezultatams.
Kaune auginami manulai buvo sugauti ir įleisti į tamsią transportavimo dėžę, kurios dugnas yra iš smulkaus metalinio tinklelio. Po juo buvo paleista alkana blakė plėšrūnė, kuri savo straubliuką prakišo pro tinklelio akutę į ramiai tupintį manulą.
Procedūros metu gyvūnas buvo stebimas vaizdo kamera. Maždaug po dešimties minučių, atidarius dėžę, gyvūnas paleistas atgal į voljerą net nenutuokęs, kad iš jo buvo paimta kraujo.
Paaukojus blakės gyvybę kraujas švirkštu iš jos suleistas į mėgintuvėlį. Plėšriablakes vokiečių veterinarai taip pat naudoja imdami kraujo iš laboratorinių pelių, šikšnosparnių, triušių ir primatų.
Plėšriablakės sode neauginamos: šiems vabzdžiams reikia išskirtinių sąlygų.
