Už 251 medžio iškirtimą šiemet teismo kalta pripažinta bendrovė „Šilutės polderiai“ ir Šilutės rajono savivaldybė Klaipėdos apygardos teismo nutartį priteisti solidariai iš atsakovų 561 tūkst. 468 litų žalą bei bylinėjimosi išlaidas apskundė Apeliaciniam teismui.
„Šilutės polderių“ bendrovės direktorius Arūnas Jagminas penktadienį tvirtino, jog viešąjį interesą gynusio ir ieškinį teikusio Klaipėdos apygardos prokuratūros civilinių bylų prokuroro Aivaro Velučio argumentai jo neįtikino, todėl juos su savivaldybės juristais ginčija aukštesnės instancijos teismui.
Įmonės vadovas nesutinka, jog Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje buvo pažeistos ne tik gamtosauginės, bet ir kultūros paveldo vertybių apsaugą reglamentuojančios normos (Mingės kaimas su savo specifine autentika yra Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo dalis).
A. Jagminas įsitikinęs, jog šios upės šlaitai yra tik paprastas hidrotechninis įrenginys, nuo kurio iškirsti medžius 2010 gegužės 17-ąją leidimą išdavusi Kintų seniūnija elgėsi teisėtai.
Tačiau Klaipėdos apygardos teismas šių metų pradžioje šį leidimą pripažino negaliojančiu.
Kol ši byla atomazgos laukia Apeliaciniame teisme, „Šilutės polderiai“ pakoreguotą kelių milijonų litų vertės projektą „Minijos kaimo krantinių sutvarkymas“ vykdo toliau. Jo baigtis numatyta kitų metų kovą, bet, pasak A. Jagmino, terminą prašys pratęsti.
Sunkiasvorė technika išmaurojo provėžomis ne vieno gyventojo sklypus ir įvažiavimus į juos, bet žemės darbų prie upės krantinių ir šlaitų nebaigė. „Išvyko, palikę pavasariui nesutvirtintus ir neapželdintus rekonstruotus šlaitus ne tik ties mano, bet ir kaimyninių Šukšterio, Šukienės, kitų gretimų sklypų“, - pasakojo kairiojo kranto senbuvis Viktoras J.
Dabar kelias kaimynams - gili purvynė. Bet ne tai labiausiai stebina vyriškį, kurio senelis dešimtmečiais po langais matė žalią pievą ir upės srovę, o ji ir per didžiausius potvynius į trobą neįsiveržė. Vanduo kiemus užliejo tik 2002 metais, bet jis atėjo ne iš Minijos vagos, o iš kitos pusės, nuo Rūgalių pievų, per kurias tvino Alkos pylimą tada pralaužęs ir su Minijos senvage susiliejęs Tenenys.
Viktoras J. dabar, po rekonstrukcijos, pro savo langus upės nebemato, nes ją užstoja paaukštinto pylimo apkasai. Pakrantės pievų nuožulnumos, tinkamiausios poilsiui prie vandens, taip pat jau nebeliko, nes upė dabar įrėminta melioracijos kanalams būdingu stačiu šlaitu.
„Kad galėčiau juo nusileisti iki vandens, susikaliau kopėčias, bet apačioje krantinė dabar, rudenį, jau yra atsidūrusi po vandeniu. Valtys per ją lipa į krantą, ir dar lips, griaus šlaitus. Nes vandens lygis kyla ir dar kils, paplovė ir nuardė jau apželdintą naujo šlaito kraštą kaimo gale“,- rodo Viktoras.
Pasak jo, poliais sutvirtinta krantinė kairiajame krante buvo suprojektuota per žema, o pylimai - per aukšti. Todėl laivai ir „lipa“ į krantą, o autentiško kraštovaizdžio kaimas neteko negrįžtamai.
Tik kitame kaimo gale, kur klesti vietos verslininko Stasio Petrošiaus vandens turizmo, viešbučių ir kavinės verslas, krantinės aukštis yra patogus ir saugus laivų švartavimuisi. Taip pat – ir dešiniojoje upės pusėje kranto reljefas buvo pakeistas ne taip drastiškai. Ir laivų švartavimosi vietos ten plačios, pakankamai aukštos, patogios ir saugios.
„Mūsų, eilinių kaimiečių, interesai niekam nesvarbūs, todėl ir paliko tūnoti už apkasų,“ - kalba Viktoras J.
„Šilutės polderių“ bendrovės vadovas A. Jagminas, iš žurnalistės išgirdęs šią kritiką, sakė dirbąs pagal visų institucijų suderintą projektą. „Vis tiek esam pasirengę kalbėti su žmonėmis, jei jie reiškia pretenzijas dėl mūsų darbo broko“, - pripažino A. Jagminas.
Minijos kaimo architektūrinis draustinis - vienas iš Mažosios Lietuvos kultūros paveldo objektų.
