O dabar – kaip tik jų dauginimosi metas.
Dar tik horizontas prieš ryto aušrą prašviesėjo, dar saulė tik vos-vos pakilo, o uodų trūklių spiečių stulpai jau kyla į viršų visu Kuršių marių pakrantės ilgiu. Ten, kur į viršų nuo vandens kyla įšilusio oro masės, keliančios šiuos sparnuotus ilgakojus vabzdžius svaigiais sūkuriais tuoktuvėms.
Kelia pagaliau subrendusius, iki vandens paviršiaus nuo dugno pakilusius, kur iš ankstesnės vados padėtų kiaušinėlių ir išsivysčiusių lervų išsirito ir vėl turi suspėti pratęsti savo giminę.
Tam turi tik 5-7 paras.
Kai šie spiečiai, lyg permatomi juodi šydai, sumirguliuoja virš šiltų seklių vandenų, laumžirgiams ir šikšnosparniams – puotos metas.
Dvisparnių būrio uodų trūklių rūšių yra apie 3000, ir visos jos per savo trumpą gyvenimo laikotarpį – vos savaitę – niekuo nesimaitina. Tik susiporuoja, padeda kiaušinėlius ir žūva.
Dumblynės, pamario krašto šlapžemės, seklios Kuršių marių pakrantės šiems uodams veistis ir daugintis – labai palankios.
Uodų trūklių lervos – puikus maistas žuvims ir buožgalviams. Didžiųjų uodų trūklių lervas, kurios yra rausvos spalvos, meškeriotojai dažniausiai naudoja masalui.
Ilgos kojos, trumpas straublelis, plunksniškos antenos ir – šiek tiek panašumo į kraujasiurbius uodus. Bet niekada šie 5-6 mm ilgio vabzdžiai negelia, tik lenda visur, kur tik kokį plyšį randa.
Todėl jų apgultį ramiai ištverti dabar neišeis. Teks slėptis, ir kuo greičiau, nes ir nosį, ausis užkiš.
Poilsiaujantieji prie Kuršių marių dabar sandariau užsidaro kambarių duris ir langus, nepalieka automobilių atvirais langais. Nes vinguriuojantys lyg dūminiais sūkuriais į viršų jie yra labai kibūs.
