Europos Sąjungos lėšomis už skirtus 3 mln. litų planuojama
sutvirtinti parko tvenkinio krantus ir išvalyti dugną, sutvarkyti
iki tvenkinio vedančius takus, įrengti naujus šviestuvus, kad
didžioji Botanikos parko dalis būtų apšviesta ir naktį. Taip pat
ketinama sutvarkyti didįjį rūmų parterį, restauruoti fontaną bei
įrengti centrinio parko įėjimo vartus.
Atlikus prioritetinius darbus, planuojama tvarkyti mažąją parko
architektūrą - suolus, skulptūras, dekoratyvines vazas ir kitus
puošybos elementus.
Botanikos parko rekonstrukcijos ir pritaikymo viešosioms
reikmėms antrojo etapo darbai bus pradėti kitąmet.
„Džiugu, kad padedant Europos Sąjungai bei Ūkio ministerijai
Botanikos parkas kiekvienais metais vis gražėja. Palanga vieną iš
gražiausių Rytų Europoje parkų taip pat laiko prioritetiniu
objektu. Neabejoju, kad darbai, kuriuos numatoma atlikti kitąmet,
tikrai bus pastebėti bei įvertinti ir miesto gyventojų, ir svečių“,
- sakė kurorto meras Šarūnas Vaitkus.
Bendra parko rekonstrukcijos darbų sąmata - per 25 mln. litų.
Šiuo projektu siekiama kompleksiškai restauruoti Palangos dvaro
sodybos objektus ir pritaikyti juos kultūros, turizmo, švietimo,
meno, mokslo, edukacijos bei kitoms viešosioms reikmėms, skatinant
turizmo sezoniškumo mažėjimą.
Vienas iš gražiausių, turtingiausių ir geriausiai tvarkomų
parkų Lietuvoje - Palangos botanikos parkas, dar vadinamas Birutės
parku, yra įkurtas buvusio šventojo Birutės miško ir Birutės kalno
teritorijoje. Peizažinio plano parko projektą grafų Tiškevičių
užsakymu sukūrė garsus prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė
(Edouard Fransua Andre), kurio mirties šimtosios metinės šįmet
plačiai minimos.
1897 m. parko teritorijoje grafai Tiškevičiai pasistatė
neorenesansinio stiliaus rūmus, kuriuose dabar veikia Palangos
gintaro muziejus.
Rugsėjo mėnesį Palangos botanikos parke tradiciškai vyksta
„Birutės parko dienos“ renginiai.
