Skulptoriaus K.T.Valaičio asmenybė ir kūryba vėl dėmesio centre

Vilniuje yra gyvenę daug iškilių menininkų, tačiau retas jų taip smarkiai susijęs su sostine kaip dailininkas Teodoras Kazimieras Valaitis. Į didžiojoje Nacionalinės dailės galerijos salėje atidarytą jo 80-mečiui skirtą parodą publiką vilioja ne tik per keturis dešimtmečius primiršti šio menininko darbai, bet ir jau seniai legenda tapusi jo asmenybė. „Buvo neįmanoma nepastebėti įspūdingos Gedimino prospektu žingsniuojančio dailininko T.K.Valaičio figūros.“ Tokį ar panašų sakinį galima rasti beveik kiekvienoje memuarų knygoje, jei ją rašė Vilniuje sovietmečiu gyvenęs žmogus. Puikus formos meistras, įžvalgus kūrėjas ir įspūdingo stoto vyras, vedęs išskirtinės inteligencijos damą – garsiojo rusų poeto Konstantino Balmonto anūkę dailininkę Marianą Bruni, buvo tarsi ryški dažų dėmė niūrokame fasadinės kultūros lauke. Pasak parodos kuratorės Giedrės Jankevičiūtės, nykioje sovietmečio pilkumoje T.K.Valaitis išsiskyrė viskuo – ir išvaizda, laikysena, ir interesais, užmojais, veikla. Jis netilpo sistemos rėmuose, gyveno plačiau, intensyviau, įvairiau net ir už daugumą menininkų.