Na beveik kaip roko grupės „Supertramp“ 1979 metų diske – pusryčiai Amerikoje gegužės vidury, po beveik paros kelionėje pateikti karališkai, draugų namuose Filadelfijoje. Ir čia kaip kaleidoskope sukasi pati Filadelfija – gražus, erdvus, žalias ir svetingas miestas su savo Amerikos istorijai šventomis vietomis ir Rokio Balboa skulptūra, prie kurios reikia laukti eilėje norint nusifotografuoti. Ir pasisukus kaleidoskopui – vėl kitokia Filadelfija su moderniais dangoraižiais ir simpatiškomis kavinukėmis, ir parkais, ir plačia Vėliavų gatve, ir miesto legenda „Cheese steake“ – hamburgerio pusbroliu – tokio dydžio kad užtenka dviem. Na ir paskui jau visiška kaleidoskopų magija – mano Vilniaus kaleidoskopų paroda Lietuvių namuose. Dar kitame spalvų ir vaizdų pasisukime rūpestingos ir svetingos Filadelfijos lietuvių bendruomenės merginos Indra, Daiva. Ir pilna salė lietuvių parodos atidaryme, kurie klauso dailininko Ray Bartkaus pasakojimo apie garažo rokenrolą keistu pavadinimu, apie kiškį ir morką, apie Vilniaus kaleidoskopus, skirtus Vilniaus 700 metų sukakčiai. Ir dar draugai suvažiavę iš visos Rytinės pakrantės. Ir mūsų Vilniaus bažnyčių ir rūmų raizginio žygis į lietuvių širdis. Na ir dar kaleidoskopo pasisukimas, ir lengva, spalvinga kelionė su Indra, mūsų globėja, po jos išpuoselėtą gėlyną su žydinčiais tulpamedžiais ir siaučiančiom voverėm. Taip pat po Filadelfiją supančius miestelius su vaizdais lyg iš vesterno – su senoviniu geležinkeliu, pašto stotimis iš XIX amžiaus, metaliniais tiltais ir Margarita ant upės kranto. Stebukliniai pavasariniai Filadelfijos kaleidoskopai persipynė su Vilniaus vaizdais parodoje ir išaugo į spalvų, formų, šypsenų kokteilį kitapus žemės.