Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus skyrius „Meno fortas“ gruodžio 1 d. Raseinių krašto istorijos muziejuje pristato fotografijų parodą „Nematytas Nekrošius“. Režisieriaus Eimunto Nekrošiaus žmonos, daugelio jo pastatymų scenovaizdžio bei kostiumų dailininkės Nadeždos Gultiajevos sukurtų nuotraukų ekspozicija atveria žvilgsnį į jautrų genialaus kūrėjo pasaulį. Daugiau nei šešiasdešimt netikėtų kasdienybės istorijų apie iškilų menininką pasakojanti paroda tarsi praskleidžia sunkią teatro uždangą, slepiančią šmaikštų, akimirkos teatrališkumą jaučiantį ir beginklį prieš anūkes E.Nekrošių. Parodoje „Nematytas Nekrošius“ keliais sluoksniais lyg būsimo spektaklio etiudai persipina režisieriaus kasdienybę lydėję motyvai. „Būtent Pažobrio kaime, jį supančioje neįtikėtinoje didžiulėje erdvėje, susiformavo Eimio asmenybė, jo žmogiškasis „stuburas“. Juk Šiluvoje buvo fantastiška biblioteka, kurios knygas nuo vaikystėje jis skaitė“, – teigė parodos „Nematytas Nekrošius“ autorė, dailininkė Nadežda Gultiajeva. Scenografė N.Gultiajeva, žiūrėdama į parodos nuotrauką, kur režisierius stovi prie kryžiaus formą atkartojančio medžio, pamena Nekrošiaus pozavimą su iškeltomis rankomis, lyg būtų nukryžiuotasis. Tąsyk maestro pakluso žmonai, liepusiai nuleisti rankas, nes „nu banalu net“. Tačiau jo tvirta stovėsena ant Šventosios pajūryje išlikusių apledėjusių medinio tilto polių byloja apie ryžtingą nuostatą, tarsi erelio, – šypsodamasi pamena dailininkė. Vienas iš netikėtai ekspozicijoje atveriamų režisieriaus kasdienio gyvenimo momentų – tai bendravimas su anūkėmis, kurioms, pasak N.Gultiajevos, buvo leidžiama viskas. Ir tikrai. Kas gi daugiau išdrįstų Nekrošiui prilipdyti nupieštus ūsus, „išauginti“ žibuoklę ant kaktos, uždėti lankelį su katino ausytėmis ar paprieštarauti dėl privalomos sriubos, kuri įgauna visai kitokį skonį po režisieriaus pokšto su sniego kastuvu? LTMKM skyriaus „Meno fortas“ fotografijų paroda „Nematytas Nekrošius“ Raseinių krašto istorijos muziejuje veiks iki 2024 kovo 1 d.