Įvykiai Lietuvoje
1919 m. prie Kėdainių prasidėjo pirmasis Nepriklausomybės karo mūšis su Sovietų Rusijos kariuomene. Kėdainius gynė apie 200 Panevėžio ir Kėdainių savanorių. Priešo grupuotę sudarė apie 900-1000 karių su kulkosvaidžiais ir artilerija. Kautynės truko visą dieną, vien šautuvais ginkluoti Lietuvos savanoriai sustabdė bolševikų veržimąsi ir patys perėjo į puolimą. Naktį rusų daliniai ėmė trauktis Šėtos link. Padėti lietuviams iš Kauno atvyko saksų savanorių kuopa su kulkosvaidžiais ir artilerija.
1934 m. priimtas Lietuvos teisės aktas – Tautai ir valstybei saugoti įstatymas. Jis buvo nukreiptas prieš Klaipėdos krašte siautėjusius nacius. Pagal šį įstatymą galėjo būti suimtas, įkalintas, nubaustas pinigine bauda asmuo, laužantis ištikimybės priesaiką Lietuvai, priklausantis priešiškoms Lietuvai organizacijoms, tarnaujantis svetimų valstybių ginkluotosiose pajėgose, leidžiantis arba platinantis nelegalius leidinius, užsiimantis sabotažu, antivalstybine propaganda.
1952 m. Josifas Stalinas pasirašė potvarkį, kuriame nurodė Kaune, Žaliakalnyje, nebaigtoje statyti Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje įkurti radijo gamyklą. Po metų buvo pradėti rekonstrukcijos darbai ir įrengta bazė būsimai gamyklai.
1969 m. vasario 8–11 d. Panevėžyje siautė ilgiausia Lietuvoje – 78 val. 25 min. – pūga.
1996 m. Seime įvyko balsavimas dėl premjero Adolfo Šleževičiaus atleidimo iš pareigų. Už balsavo 94 parlamentarai, prieš – 26, susilaikė 4. Vyriausybės vadovo pareigas A. Šleževičius ėjo nuo 1993 m. kovo 10 d.
2002 m. Vilniuje pradėjo veikti pirmasis legalus lošimo automatų salonas.
Įvykiai pasaulyje
1724 m. Petras I įkūrė Sankt Peterburgo universitetą ir Imperatoriškąją mokslų ir menų akademiją (dabar – Rusijos mokslų akademija).
1863 m. Sankt Peterburge Rusija sudarė su Prūsija sutartį dėl tarpusavio pagalbos malšinant 1863–1864 sukilimą. Rusijos kariuomenei leista peržengti sieną su Prūsija. Susitarimu Prūsija, besirengianti karams su Danija ir Austrija, siekė užsitikrinti Rusijos neutralitetą. Ši sutartis sukėlė Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos nepasitenkinimą ir Prūsija jos neratifikavo.
1904 m. naktį iš vasario 8-osios Japonijos laivai puolė Rusijos eskadrą netoli Port Artūro, kur buvo sutelkta didžioji Rusijos laivyno dalis, o po poros dienų Japonija oficialiai paskelbė karą Rusijai.
1942 m. Singapūre prasidėjo gynybinis Didžiosios Britanijos mūšis su Japonijos kariuomene. Singapūras iš sausumos pusės buvo beveik neįtvirtintas, nes Didžiosios Britanijos karinė vadovybė priešo puolimo iš ten nesitikėjo. Vasario 15-ąją britai kapituliavo. Singapūro mūšis – didžiausias Didžiosios Britanijos kariuomenės pralaimėjimas per Antrąjį pasaulinį karą, tai labai pakenkė jos prestižui Azijoje. Po šio mūšio Japonija greitai užėmė Birmą, Olandijos Indiją (Indoneziją), pasiekė Indiją ir Australiją.
Gimė
1828 m. – prancūzų rašytojas, mokslinio fantastinio romano vienas pradininkų Jules‘is Verne’as. Mirė 1905 m.
1834 m. – rusų chemikas Dmitrijus Mendelejevas. Atrado vieną svarbiausių gamtos dėsnių – periodinį dėsnį, remdamasis juo suklasifikavo cheminius elementus ir sudarė periodinę elementų lentelę. Mirė 1907 m.
1883 m. – Austrijos ir JAV ekonomistas ir sociologas Josephas Aloisas Schumpeteris. Iškėlė idėją, kad ūkio plėtros ir ekonominės sistemos evoliucijos pagrindinė varomoji jėga yra verslininkai inovatoriai, kurie pirmieji diegia versle naujas technologijas. Mirė 1950 m.
1931 m. – poetas ir vertėjas Jonas Jakštas.
1932 m. – krepšinio treneris Vladas Garastas.
Mirė
1946 m. – Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas Antanas Tumėnas (65 m.). Daug prisidėjo prie 1922 m. Lietuvos Konstitucijos rengimo. Buvo Steigiamojo ir kitų seimų narys (1923 m. Seimo pirmininkas), teisingumo ministras, 1924–1925 m. ministras pirmininkas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto vienas kūrėjų ir vadovų.
