Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Vilniuje paskelbta apie Lietuvos ir Baltarusijos sovietinės socialistinės respublikos, vadinamojo Litbelo, susikūrimą ir sudaryta jos vyriausybė – Lietuvos ir Baltarusijos SSR liaudies komisarų taryba. Jai vadovavo Vincas Mickevičius-Kapsukas. Šis marionetinis valstybinis darinys gyvavo iki rugsėjo mėnesio.
1919 m. į Kauną buvo atgabenti Vokietijoje pirkti 8 kariniai lėktuvai. Vėliau iš Kaune buvusio vokiečių aviacijos dalinio perėmus dar penkis įvairių tipų lėktuvus gegužės pabaigoje buvo suformuotas Lietuvos kariuomenės aviacijos kovos būrys.
1945 m. Merkinės valsčiuje Panaros ir Žeimių kaimuose visą dieną vyko Lietuvos partizanų ir NKVD kautynės.
1960 m. Lietuvos radijas pradėjo transliuoti iš naujos studijos S.Konarskio gatvėje Vilniuje.
1975 m. Lietuvos televizija transliavo pirmąją „Labanakt, vaikučiai“ laidą.
2004 m. transliuota radijo stoties „Amerikos balsas“ paskutinė lietuviška laida. 2008 m. vasarį Lietuvai perduota „Amerikos balso“ lietuviškų programų fonoteka saugoma Lietuvos valstybiniame centriniame archyve.
Įvykiai pasaulyje
380 m. imperatorius Teodosijus I Didysis krikščionybę paskelbė Romos imperijos valstybine religija. 381 m. tai patvirtino Bažnyčios visuotinis susirinkimas Konstantinopolyje.
1472 m. Italijos Sienos mieste įkurtas bankas „Monte Pio“ – dabar tai yra seniausias pasaulyje veikiantis bankas „Monte dei Paschi di Siena“.
1598 m. mirus paskutiniam Riurikaičių dinastijos atstovui Fiodorui Ivanovičiui Rusijos Zemskinis susirinkimas caru išrinko Borisą Godunovą. Godunovas tęsė Ivano IV Rūsčiojo valstybės centralizavimo politiką, rėmėsi tarnybiniais bajorais. Po jo mirties Rusijoje prasidėjo Didžioji suirutė, kuri baigėsi Romanovų įsitvirtinimu soste.
1617 m. Rusija ir Švedija po vadinamojo Ingrijos karo sudarė taikos sutartį, po kurios Rusija buvo atskirta nuo Baltijos jūros.
1844 m. rytinė Haičio salos dalis paskelbė nepriklausomybę ir pasivadino Dominikos Respublika. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1879 m. Baltimorės Johnso Hopkinso universiteto mokslininkai Ira Ramsenas ir Constantinas Fahlbergas susintetino pirmąjį dirbtiną saldiklį – sachariną.
1920 m. amerikiečių lakūnas Rudolphas Williamas Schroederis pirmasis pakilo į didesnį nei 10 km (10 093 m) aukštį.
1932 m. britų mokslininkas Jamesas Chadwikas žurnale „Nature“ paskelbė apie savo sėkmingus neutrono egzistavimo įrodymo tyrimus. Jis laikomas neutrono atradėju.
1933 m. Reichstago pastate Berlyne kilo didelis gaisras. Vokietijos naciai tyčiniu pastato padegimu apkaltino komunistų veikėjus, metų pabaigoje Leipcige vyko jų teismo procesas.
2010 m. Ramiajame vandenyje prie Čilės pakrantės įvyko 8,8 balo žemės drebėjimas – antrasis pagal stiprumą šalies istorijoje. Jis buvo juntamas visoje Čilėje ir kaimyninėse valstybėse. Žuvo beveik 600 žmonių, buvo sugriauta daugybė namų, manoma, nuostolių patyrė apie 2 mln. žmonių.
2011 m. Libijos mieste Bengazyje sudaryta Libijos laikinoji nacionalinė taryba, kurią vėliau pripažino dauguma pasaulio valstybių. Po kelis mėnesius trukusios Muammaro al-Gaddafi režimo šalininkų ir NATO pajėgų iš oro remiamų sukilėlių kovos M.al Gaddafi gegužės mėnesį buvo sukilėlių nuverstas ir spalio mėnesį nužudytas.
Gimė
280 m. – Flavijų giminės Romos imperatorius, Stačiatikių ir Armėnų Bažnyčių šventasis Konstantinas I (Didysis). Pastatydino Konstantinopolį (dabar Stambulas), į jį iš Romos perkėlė imperijos sostinę. Manoma, kad jau nuo 312 m. buvo krikščionis, 313 m. paskelbė Milano ediktą, kuris leido laisvai išpažinti krikščionybę, suteikė Krikščionių Bažnyčiai privilegijų, bet neuždraudė senųjų kultų. Buvo pirmų didžiųjų krikščionių bazilikų – Šv.Petro Romoje ir Švento Kapo Jeruzalėje – fundatorius. Mirė 337 m.
1667 m. – paskutinė Biržų-Dubingių šakos kunigaikščių Radvilų palikuonė, evangelikų reformatų veikėja, lietuviškų knygų fundatorė Liudvika Karolina Radvilaitė. Buvo viena turtingiausių moterų Abiejų Tautų Respublikoje. Jos lėšomis išleistas pirmas LDK katekizmas-elementorius lietuvių kalba „Pradžia pamoksla dėl mažų veykialų“, nurodė jį nemokamai platinti. Įsteigė dvylika stipendijų jaunuoliams iš LDK studijuoti Europos universitetuose, suteikė išlaikymą evangelikų reformatų bažnyčioms ir mokytojams Lietuvoje. Mirė 1695 m.
1902 m. – amerikiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Johnas Ernstas Steinbeckas. Mirė 1968 m.
1928 m. – Izraelio karo ir politikos veikėjas Arielis Sharonas. Mirė 2014 m.
1932 m. – amerikiečių kino aktorė Elizabeth Taylor. Mirė 2011 m.
Mirė
1425 m. – Maskvos didysis kunigaikštis, Vytauto Didžiojo žentas Vasilijus I (53 m.). Prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės prijungė Žemutinio Naugardo ir Muromo kunigaikštystes, komių žemes. 1406–1408 m. kariavo su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste.
1839 m. Vilniuje sušaudytas 1830–1831 m. sukilimo vienas vadų Simonas Konarskis (30 m.).
1936 m. – rusų fiziologas, Nobelio premijos laureatas Ivanas Pavlovas (86 m.). Sukūrė sąlyginių refleksų teoriją, nustatė slopinimo reiškinį smegenų žievėje, tyrė slopinimo rūšis, nagrinėjo miego atsiradimo mechanizmą, nustatė miego fazes.
1991 m. – etnologė Pranė Dundulienė (81 m.).
1992 m. Paryžiuje mirė rašytojas, semiotikas Algirdas Julius Greimas (74 m.). Palaidotas Kaune.
2015 m. Maskvos centre nušautas Rusijos politikas, vienas opozicijos prezidento Vladimiro Putino valdymui vadovų Borisas Nemcovas (55 m.).
