Įvykiai Lietuvoje
1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo nutarimu įsteigtas Sąjūdžio žurnalas „Prie rymančio Rūpintojėlio“. Pirmasis numeris išėjo kovo mėnesį, žurnalas leistas iki 1953 m. vasario, dažniausiai Prisikėlimo apygardos teritorijoje. Redaktorius buvo LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas Juozapas Šibaila.
1957 m. Lietuvos SSR kultūros ministro įsakymu įkurta Vilniaus televizijos studija. Jos direktore paskirta Stanislava Borisienė, iki tol buvusi Vyriausiosios radijo informacijos valdybos viršininko pavaduotoja.
1991 m. Nepriklausomos Lietuvos televizijos transliacijas vėl galėjo matyti visa Lietuva. Sausio 13‑ąją desantininkams užgrobus radijo ir televizijos pastatus Vilniuje TV transliacijos buvo organizuotos iš Kauno studijos, vėliau – ir iš Aukščiausiosios Tarybos rūmų Vilniuje. Radijas transliavo iš Sitkūnų prie Kauno, vėliau – taip pat iš studijos AT rūmuose ir kitų vietų. Laikina radijo studija buvo įrengta Aklųjų ir silpnaregių sąjungos garso įrašų namuose Vilniuje.
1993 m. vyko Lietuvos Respublikos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko inauguracijos ceremonija. Arkikatedroje buvo pašventinta Prezidento vėliava, bet išrinktasis prezidentas į šventovę žengė pro šonines duris – centrinį įėjimą jam užtvėrė rinkimų rezultatais nepatenkinti mitinguotojai.
1993 m. Seimo pirmininku išrinktas Česlovas Juršėnas, šias pareigas laikinai jau einantis nuo 1992 m. lapkričio 25 d. Jo Seimo pirmininko kadencija tęsėsi iki 1996 m. lapkričio 25 d.
1999 m. Estijos Tartu mieste įkurta bendra Baltijos valstybių aukštoji karo mokykla Baltijos gynybos koledžas.
1996 m. alpinistas Vladas Vitkauskas iškėlė Lietuvos vėliavą aukščiausioje Pietų Amerikos viršūnėje Akonkagvoje (6959 m) ir baigė 1993 m. pradėtą žygį „Lietuvos vėliava – pasaulio viršūnėse“.
Įvykiai pasaulyje
1836 m. amerikiečių išradėjas Samuelis Coltas patentavo pirmą patogų naudoti revolverį „Colt Paterson“ su besisukančiu būgnu.
1858 m. Prancūzijos Lurde per Švč.Mergelės Marijos apsireiškimą Bernadette Soubirous iš žemės ištryško šaltinis. Tais pačiais metais nuo jo vandens staiga pasveikęs neregys, iki 1861 m. stebuklingais pripažinta 15 išgijimų.
1927 m. įsigaliojo 1926 m. redakcijos Rusijos SFSR Baudžiamojo kodekso 58-asis straipsnis, numatantis atsakomybę už kontrrevoliucinę veiklą. Tų pačių metų birželio 6 d. šio straipsnio 1–14 dalys pakeistos ir dar labiau sugriežtintos, straipsniui suteikta atgalinio galiojimo nuo 1927 m. vasario 25-osios teisė. Straipsnis galiojo iki 1961 m., per šį laikotarpį už politinius (vadinamuosius kontrrevoliucinius) nusikaltimus jis buvo pritaikytas apie trečdaliui sovietiniuose lageriuose kalinamų žmonių.
1956 m. Maskvoje komunistų partijos XX suvažiavimo uždarame posėdyje naujai išrinktam partijos Centro komitetui kompartijos pirmasis sekretorius Nikita Chruščiovas perskaitė pranešimą „Dėl asmens kulto ir jo padarinių“. Jame Josifas Stalinas demaskuotas kaip savo kulto kūrėjas, atsakingas už masines žmonių represijas.
1986 m. Maskvos Kremliaus Suvažiavimų rūmuose prasidėjo 27-asis Sovietų Sąjungos komunistų partijos suvažiavimas – pirmasis po L. Brežnevo mirties ir pirmasis vadovaujant naujam partijos generaliniam sekretoriui Michailui Gorbačiovui. Suvažiavime paskutiniai L.Brežnevo valdymo metai pirmą kartą buvo įvardyti kaip sąstingio metai. Savo kalba apie partinių organų kišimąsi į ūkinę veiklą dėmesį atkreipė partijos Maskvos miesto komiteto pirmasis sekretorius Borisas Jelcinas.
1991 m. Irako vyriausybė įsakė savo kariams palikti okupuotą Kuveitą. Kuveite švenčiama Nepriklausomybės nuo Irako diena.
1991 m. Budapešte Varšuvos pakto šalys pasirašė susitarimą dėl pakto karinių struktūrų supaprastinimo. Liepos 1-ąją Prahoje jos pasirašė Varšuvos pakto organizacijos sutarties galiojimo nutraukimo protokolą.
Gimė
1841 m. – prancūzų dailininkas, vienas žymiausių impresionizmo atstovų Pierre’as Auguste’as Renoiras. Mirė 1919 m.
1873 m. – italų dainininkas Enrico Caruso. Mirė 1921 m.
1888 m. – JAV valstybės veikėjas, pagrindęs Šaltojo karo laikotarpio JAV užsienio politikos pagrindinius principus, Johnas Fosteris Dullesas. Jo vardu pavadintas tarptautinis Vašingtono oro uostas. Mirė 1959 m.
1891 m. – poetas Faustas Kirša. Mirė 1964 m.
1917 m. – dailininkas, vėlyvojo modernizmo atstovas, kolekcininkas ir bibliofilas Kazys Varnelis. Mirė 2010 m.
Mirė
1723 m. – anglų astronomas ir architektas, seras Christopheris Wrenas (90 m.). Pagal jo projektus Londone pastatyta Karališkoji Grinvičo observatorija, monumentas Didžiajam gaisrui, Šv.Pauliaus katedra.
1995 m. – architektas Gediminas Baravykas (54 m.). Pagal jo projektus Vilniuje pastatyti Santuokų rūmai, Nacionalinė galerija, Palaimintojo Jurgio Matulaičio bažnyčia.
2016 m. – žurnalistas, ilgametis radijo stoties „Amerikos balsas“ bendradarbis Romas Sakadolskis (68 m.).
