Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Kaune pradėtas formuoti kariuomenės junginys Vietinės kariuomenės brigada. Brigados vado, tiesiogiai pavaldaus generalinio štabo viršininkui, žinioje buvo visi karo metu formuojami kariniai daliniai. Brigadai priklausė miestų ir apskričių komendantūros, atsakingos ir už viešąją tvarką, visos karo belaisvių stovyklos ir jų valdyba, karo kalėjimai ir jų apsauga, ji turėjo drausmės kuopą. Pirmasis brigados vadas buvo generolas leitenantas Pranas Liatukas.
1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis pirmuoju savo pavaduotoju paskyrė Adolfą Ramanauską, antruoju – Juozapą Šibailą, trečiuoju – Leonardą Grigonį.
1990 m. Vilniuje atidaryta lietuvių dailininkų modernistų grupės „24“ pirmoji paroda. 1989 m. susibūrusi grupė, kurios pavadinimas reiškė didžiausią galimą narių skaičių, veikė iki 2000 m. Grupės iniciatorius buvo dailininkas Povilas Ričardas Vaitiekūnas.
1996 m. ministru pirmininku paskirtas Laurynas Mindaugas Stankevičius. Jo vadovaujama Vyriausybė dirbo iki lapkričio 19 d.
Įvykiai pasaulyje
1903 m. pagal sutartį su JAV Kuba neribotam laikui joms išnuomojo žemes prie Gvantanamo įlankos JAV karinei jūrų bazei įkurti. Vėliau Fidelio Castro Ruzo vadovaujama Kubos vyriausybė, nepripažįstanti 1903 m. sutarties, bazės užimamą teritoriją siekė atsiimti. XXI a. pradžioje bazėje buvo įkurdintas Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas.
1905 m. Čikagoje teisininkas Paulas Percy Harrisas įkūrė pirmąjį Rotary klubą. Klubo pavadinimas kilo nuo tradicijos jos nariams kiekvieną savaitę rinktis vis kitoje vietoje.
1918 m. Užkaukazės komisariatas, suformuotas Armėnijos dašnakų, Azerbaidžano musavatininkų ir Gruzijos menševikų, Tbilisyje sušaukė Užkaukazės seimą. Balandžio mėnesį jis paskelbė nepriklausomą Užkaukazės federacinę demokratinę respubliką ir sudarė jos vyriausybę, bet dėl tautinių prieštaravimų gegužės pabaigoje seimas buvo paleistas, o respublikos paskelbė nepriklausomybę.
1947 m. įkurta Tarptautinė standartizacijos organizacija, vienijanti įvairių šalių standartizacijos nacionalines institucijas ir kurianti tarptautinius standartus.
1970 m. Gajana (buvusi Britų Gviana) paskelbta Gajanos kooperacine respublika. Šalies pavadinimas buvo susietas su vadinamosios kooperacinės socialistinės visuomenės kūrimo kursu. Šalis užmezgė diplomatinius santykius su SSRS ir kitomis komunistinėmis šalimis. Gajanoje švenčiama Respublikos diena.
Gimė
1418 m. – popiežius Paulius II. Kardinolams suteikė privilegiją dėvėti raudoną biretą, nustatė kas 25 metus (pradedant 1475-aisiais) švęsti jubiliejinius Bažnyčios metus. Romoje pastatydino Šv. Morkaus rūmus, dar vadinamus „Palazzo Venezia“, kurie tapo jo pagrindine rezidencija. Mirė 1471 m.
1685 m. – vokiečių kompozitorius, vienas žymiausių XVIII a. kompozitorių Georgas Friedrichas Händelis. Mirė 1759 m.
1878 m. – rusų dailininkas ir meno teoretikas, suprematizmo pradininkas Kazimiras Malevičius. Mirė 1935 m.
1886 m. – matematikas, visuomenės ir lietuvių išeivijos veikėjas Viktoras Biržiška. Mirė 1964 m.
1891 m. – diplomatas ir visuomenės veikėjas, Vasario 16-osios Akto signataras Petras Klimas. Mirė 1969 m.
1954 m. – Ukrainos valstybės ir politikos veikėjas, 2005–2010 m. Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka.
1960 m. –126‑asis Japonijos imperatorius (nuo 2019 m.) Naruhitas. Imperatoriaus gimimo diena Japonijoje yra nacionalinė šventė.
1961 m. – kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Rytis Mažulis.
Mirė
1766 m. Prancūzijoje mirė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis (88 m.). Per Abiejų Tautų Respublikos Įpėdinystės karą buvo pašalintas iš sosto, pabėgo į Prūsiją, vėliau visiškai atsisakė pretenzijų į ATR valdovus.
1821 m. – anglų poetas romantikas Johnas Keatsas (25 m.). Jo kūryba pripažinimo sulaukė tik po mirties, tapo vienas populiariausių anglų poetų.
1930 m. – kalbininkas, žymiausias lietuvių kalbos normintojas Jonas Jablonskis (69 m.). Palaidotas Petrašiūnų kapinėse Kaune.
