Įvykiai Lietuvoje
1927 m. Vilniaus Rasų kapinėse palaidotas Jonas Basanavičius. Lietuvos radijas laikinąja linija iš Karo muziejaus sodelio Kaune transliavo Gedulo dieną Basanavičiui atminti. Tai buvo pirmoji Lietuvos radijo transliacija iš įvykio vietos.
1990 m. Sąjūdžio kvietimu stebėti rinkimų į Lietuvos SSR Aukščiausiąją Tarybą atvyko pirmieji stebėtojai iš demokratinių valstybių.
1991 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje remiantis 1991 m. vasario 9 d. Lietuvoje įvykusio plebiscito rezultatais, taip pat tuo, kad pats SSRS parlamentas pripažino neteisėtą Baltijos valstybių aneksiją, pareikalavo, kad Baltijos valstybių nepriklausomybės klausimą SSRS išspręstų derybomis ir be jokių sąlygų.
Įvykiai pasaulyje
1848 m. Londone pirmą kartą publikuotas Karlo Marxo ir Friedricho Engelso parašytas „Komunistų partijos manifestas“. Jis prasideda žodžiais „Po Europą klaidžioja šmėkla – komunizmo šmėkla“ ir baigiasi šūkiu „Visų šalių proletarai, vienykitės!“.
1885 m. JAV pirmojo prezidento George’o Washingtono gimtadienio išvakarėse Vašingtone pašventintas jo garbei pastatytas Washingtono monumentas.
1916 m. prie Verdeno prasidėjo ilgiausias ir vienas didžiausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių tarp Vokietijos ir Prancūzijos kariuomenių. Gruodžio 18 d. pasibaigęs mūšis sužlugdė Vokietijos strateginį planą – priversti iš karo pasitraukti Prancūziją. Verdeno mūšyje ypač intensyviai naudota sunkioji artilerija, vokiečiai pirmą kartą plačiai panaudojo liepsnosvaidžius.
1995 m. JAV oreivis Steve’as Fossettas pirmą kartą helio pripildytu balionu vienas perskrido Ramųjį vandenyną, nuskrisdamas iš viso 8737 km. Skrydį pradėjo vasario 18-ąją.
Nuo 1999 m. UNESCO iniciatyva vasario 21-ąją pasaulyje minima Tarptautinė gimtosios kalbos diena.
Gimė
1871 m. – muzikos instrumentų meistras ir sklandytuvų konstruktorius Jonas Garalevičius. 1911 m. savo dirbtuvėse Kaune sukonstravo ir pagamino pirmuosius Lietuvoje sklandytuvus. Lietuvoje ir užsienyje suremontavo, restauravo ar perstatė apie 100 vargonų, pastatė naujų vargonų, tarp jų – Seinų katedroje ir Šiluvos bažnyčioje. Mirė 1943 m.
1882 m. – valstybės, politikos ir visuomenės veikėjas, teisininkas Mykolas Sleževičius. Buvo Steigiamojo ir kitų seimų narys, būdamas ministras pirmininkas organizavo Lietuvos gynimą nuo Sovietų Rusijos ir Lenkijos kariuomenės intervencijos, prisidėjo prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo. Propagavo demokratinį valstybės raidos kelią, priešinosi tautininkų autoritariniam režimui, per Gruodžio 17-osios perversmą jo vadovaujama vyriausybė nesiėmė kontrpriemonių prieš perversmininkus ir buvo nuversta. Mirė 1939 m.
1924 m. – Zimbabvės politikas Robertas Mugabe. Buvo partizaninio karo prieš rasistinę Pietų Rodezijos vyriausybę vienas vadovų, Zimbabvės afrikiečių nacionalinės sąjungos prezidentas, jos delegacijos vadovas derybose su Didžiosios Britanijos vyriausybe dėl Zimbabvės nepriklausomybės. Tapęs Zimbabvės prezidentu buvo kelis kartus perrinktas, šalyje įvedė autoritarinį režimą, užsienio politikoje orientavosi į komunistines valstybes. Mirė 2019 m.
1939 m. – Islandijos politikas ir diplomatas, aktyvus Baltijos šalių nepriklausomybės rėmėjas, Vilniaus garbės pilietis Jónas Baldvinas Hannibalssonas.
1939 m. – operos dainininkė, Kovo 11-osios Akto signatarė Nijolė Ambrazaitytė. Mirė 2016 m.
1941 m. – Kovo 11-osios Akto signataras, inžinierius Povilas Varanauskas.
1947 m. – rašytojas Petras Dirgėla. Mirė 2015 m.
Mirė
1945 m. žuvo rašytojas, vienas įžvalgiausių savo kartos literatūros kritikų, partizanas Mamertas Indriliūnas (25 m.).
2006 m. – katalikų arkivyskupas Paulius Kazimieras Marcinkus (84 m.). 1970 m. lydėdamas popiežių Paulių VI per vizitą Maniloje išgelbėjo jį nuo pasikėsinimo. Būdamas Vatikano banko prezidentas buvo apkaltintas dėl neteisėtos Vatikano banko veiklos.
