Įvykiai Lietuvoje
1387 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila visiems pasikrikštijusiems bajorams katalikams, atliekantiems karo tarnybą, suteikė tėvonijų nuosavybės teisės privilegiją. Buvo pažadėta neatimti tėvonijų iš bajorų našlių, neištekėjusių antrą kartą, patvirtinta giminaičių paveldėjimo teisė. Bajorų tėvonijos atleistos nuo visų darbo prievolių didžiajam kunigaikščiui, išskyrus pilių statybą ir taisymą. Ši privilegija nepanaikino bajorų mokesčių valdovui, jų tėvoninės valdos ir toliau liko didžiojo kunigaikščio teismo jurisdikcijoje.
1922 m. Lenkijos užgrobtame Vilniaus krašte išrinktas vadinamosios Vidurinės Lietuvos seimas nutarė prisijungti prie Lenkijos. Kovo 24-ąją šį jo sprendimą patvirtino Lenkijos Seimas.
2003 m. startavo lietuviškoji Vikipedija.
Įvykiai pasaulyje
1816 m. Romoje įvyko Gioacchino Antonio Rossini komiškosios operos „Sevilijos kirpėjas“ premjera. Ši žymiausia Rossini opera iš pradžių vadinosi „Almaviva, arba Tuščias atsargumas“.
1846 m. naktį Krokuvoje prasidėjo sukilimas prieš Austrijos valdžią. Buvo planuojamas kaip Abiejų Tautų Respublikos buvusių žemių visuotinis sukilimas prieš Austriją, Prūsiją ir Rusiją, tačiau suėmus sukilimo organizatorius kitur sukilimas neprasidėjo. Austrijos ir Rusijos kariuomenės iki kovo 3 d. Krokuvos sukilimą numalšino.
1872 m. Niujorke pirmą kartą duris visuomenei atvėrė Metropoliteno meno muziejus – šiuo metu vienas didžiausių pasaulyje meno muziejų.
1962 m. pirmasis JAV astronautas Johnas Herschelis Glennas erdvėlaiviu „Mercury 6“ apskriejo Žemę.
1988 m. Azerbaidžano SSR sudėtyje esančios Kalnų Karabacho autonominės srities liaudies deputatų tarybos neeilinė sesija, sušaukta armėnų kilmės deputatų reikalavimu, priėmė kreipimąsi į Azerbaidžano, Armėnijos ir Sovietų Sąjungos aukščiausiąsias tarybas dėl Kalnų Karabacho perdavimo Armėnijai. Deputatai azerai atsisakė dalyvauti sesijos darbe. Kalnų Karabache kilęs etninis konfliktas peraugo į armėnų ir azerbaidžaniečių karą. 1990 m. rugpjūtį Armėnijos SSR Aukščiausioji Taryba paskelbė Kalnų Karabachą Armėnijos dalimi, kitų metų rugpjūtį Azerbaidžanas panaikino Kalnų Karabacho autonomiją, o rugsėjį Kalnų Karabacho armėnai įkūrė savarankišką Kalnų Karabacho Respubliką.
2014 m. Kijeve snaiperiams pradėjus šaudyti į Maidano protestuotojus ir per susidūrimus su riaušių policija žuvo daugiau kaip 100 žmonių – vadinamoji „Dangaus šimtinė“. Kitą dieną demonstrantai išstūmė miliciją iš centro. Atvykusi Europos Sąjungos delegacija bandė susitarti su prezidentu Viktoru Janukovyčiumi ir užtikrinti taikią įvykių eigą. Prezidentas sutiko su visais ES delegacijos pasiūlymais, bet žmonėms reikalaujant jo atsistatydinimo pabėgo iš šalies.
Gimė
1877 m. – architektas ir skulptorius Antanas Vivulskis. Mirė 1919 m.
1881 m. – Latvijos valstybės ir karo veikėjas, generolas Janis Balodis. Buvo Latvijos kariuomenės vienas kūrėjų, Nepriklausomybės karo dalyvis, 1934 m. valstybės perversmo vienas organizatorių. Mirė 1965 m.
1916 m. – kompozitorius, muzikos teoretikas ir visuomenės veikėjas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Nacionalinės premijos laureatas Julius Juzeliūnas. Mirė 2001 m.
1960 m. – dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas Gintaras Rinkevičius.
Mirė
1953 m. Vokietijos mieste Detmolde mirė filosofas ir rašytojas, Mažosios Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjas Vilhelmas Storostas, nuo 1907 m. pasirašinėjęs slapyvardžiu Vydūnas (84 m.). 1991 m. perlaidotas Bitėnuose Šilutės rajone.
1997 m. – kunigas, teologas ir poetas, Biblijos vertėjas Česlovas Kavaliauskas (73 m.). Už vadovavimą Kauno kunigų seminarijoje veikusiam Tomo Akviniečio studijų būreliui, antisovietinius pasisakymus ir religinius patarnavimus partizanams 1950 m. buvo suimtas, kalintas Norilsko ir Magadano srities lageriuose. Dalyvavo Norilsko sukilime, sukūrė jo himną „Šiaurės vėtroje vyrai pakirdo“.
2008 m. – estrados dainininkė Janina Miščiukaitė-Brazaitienė (59 m.).
