Įvykiai Lietuvoje
1348 m. netoli Žiežmarių prie Strėvos upės įvyko Lietuvos ir Vokiečių ordino kariuomenių mūšis. Pasak kryžiuočių kronikų, riteriai privertė Lietuvos kariuomenę trauktis, lietuvių istoriografijoje vyrauja nuomonė, kad Strėvos mūšį laimėjo Lietuvos kariuomenė.
1508 m. Gardine nužudytas Trakų vaivada Jonas Zaberezinskis – kunigaikščio Mykolo Glinskio svarbiausias politinis priešininkas. Tai buvo M.Glinskio organizuoto sukilimo prieš Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Senąjį pradžia. M.Glinskis siekė atskirti nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių gyvenamąsias žemes ir tapti jų kunigaikščiu.
1863 m. prie Čystos Būdos kaimo dabartiniame Marijampolės rajone prasidėjo sukilimo karo veiksmai Lietuvoje. Susirėmę su Rusijos husarais dalgiais ginkluoti valstiečiai pralaimėjo, bet netrukus sukilėlių būriai ėmė veikti Vilniaus, Švenčionių, Trakų apskrityse, Kauno gubernijoje.
1933 m. netoli Žemaitkiemio, prie Kliepšių ežero dabartinės Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, nukrito meteoritas. Buvo rasti 22 meteorito gabalai, kurių bendra masė buvo 44,1 kg, didžiausias gabalas svėrė 7,3 kg.
1949 m. Radviliškio valsčiaus Minaičių (Mėnaičių) kaime Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio bunkeryje prasidėjo Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Pietų Lietuvos sričiai atstovavo srities ir Dainavos apygardos vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas bei Tauro apygardos vadas Aleksandras Grybinas-Faustas, Karaliaus Mindaugo sričiai – Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio Prezidiumo visuomeninės dalies viršininkas Juozas Šibaila-Merainis, Vakarų Lietuvos, arba Jūros, sričiai – BDPS Prezidiumo pirmininkas Jonas Žemaitis-Vytautas, sekretorius Petras Bartkus-Žadgaila, srities štabo viršininkas Vytautas Gužas-Kardas, Prisikėlimo apygardos vadas Leonardas Grigonis-Užpalis ir štabo viršininkas Bronius Liesys-Naktis. Iki vasario 10 d. vyko vadų konsultacijos ir pasitarimai. Suvažiavimas vyko iki vasario 22 d., jame buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis – Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo karinė politinė organizacija, sutelkusi visas pasipriešinimo pajėgas – partizanus ir neginkluotą pogrindį.
1990 m. sudaryta Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo darbo grupė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo koncepcijai parengti. Grupę sudarė Algirdas Žukauskas, Kazimieras Motieka, Romualdas Ozolas, Justinas Marcinkevičius ir Algirdas Mykolas Brazauskas.
1999 m. pradėtos tiesioginės Seimo posėdžių garso transliacijos internetu.
2002 m. litas susietas su euru kursu 3,4528 lito už eurą. Tai padaryta Lietuvos banko vasario 1 d. sprendimu dėl bazinės valiutos ir oficialaus lito kurso.
Įvykiai pasaulyje
1914 m. įvyko režisieriaus Henry Lehrmano filmo „Uždirbant pragyvenimui“, kuriame pirmąjį savo vaidmenį kine sukūrė Charlie Chaplinas, premjera.
1920 m. Tartu (tuomet Dorpatas) mieste Sovietų Rusija ir dėl nepriklausomybės kovojanti Estija pasirašė taikos sutartį. Sovietų Rusija „de jure“ pripažino Estijos valstybę ir atsisakė bet kokių teisių į jos teritoriją. Nustatyta abiejų šalių valstybinė siena, susitarta dėl estų, per Pirmąjį pasaulinį karą pasitraukusių į Rusijos gilumą, repatriacijos ir išvežto turto grąžinimo.
1935 m. JAV teisminiame tyrime pirmą kartą panaudotas melo detektorius (poligrafas). Jį 1921 m. sukonstravo amerikiečių išradėjas Johnas A.Larsonas.
1943 m. SSRS kariuomenė prie Stalingrado privertė pasiduoti 22 vokiečių divizijas – 330 tūkst. žmonių, į nelaisvę pateko ir 6-osios armijos vadas Friedrichas von Paulus. Nuo 1942 m. liepos vidurio vykęs Stalingrado mūšis buvo persilaužimo Antrajame pasauliniame kare pradžia.
Gimė
1494 m. – Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė, paskutiniojo Jogailaičių dinastijos valdovo Žygimanto Augusto motina Bona Sforza. Darė didelę įtaką savo vyrui Žygimantui Senajam. Mirė 1557 m.
1838 m. – 1863–1864 m. sukilimo Lietuvoje ir Baltarusijoje vienas vadų Konstantinas Kalinauskas. Pakartas 1864 m.
1852 m. – lietuvių dramaturgijos vienas pradininkų, rašytojas, teatro veikėjas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis. Buvo aktyvus teatro teoretikas, kritikas, aktorius bei režisierius. Svarbiausias kūrinys – drama „Blinda, svieto lygintojas“, kurią sukūrė Lazdynų Pelėdos surinktos medžiagos pagrindu. Mirė 1916 m.
1882 m. – airių rašytojas Jamesas Joyce’as. Žymiausias kūrinys – romanas „Ulisas“. Mirė 1941 m.
1896 m. – rašytojas, literatūros ir teatro kritikas Balys Sruoga. Mirė 1947 m.
1901 m. – iš Lietuvos kilęs vienas žymiausių XX a. smuikininkų virtuozų Jascha Heifetzas. Mirė 1987 m.
1926 m. – teatro aktorė ir režisierė Stefanija Nosevičiūtė. Mirė 2001 m.
Mirė
1994 m. Los Andžele mirė viena žymiausių lietuvių archeologių, archeomitologijos pradininkė Marija Birutė Gimbutienė (73 m.). Palaidota Kaune.
