Įvykiai Lietuvoje
1236 m. popiežius Grigalius IX paskelbė pirmąjį kryžiaus žygį prieš pagonis lietuvius.
1918 m. vokiečių okupacinė valdžia konfiskavo tos dienos „Lietuvos aido“ numerio su Lietuvos Nepriklausomybės Akto tekstu tiražą.
1923 m. ryte Antantės karo laivai išplukdė iš Klaipėdos kraštą administravusios Prancūzijos įgulą. Vakare į miestą įžygiavo Lietuvos kariuomenė.
1974 m. Lietuvos SSR komunistų partijos naujuoju vadovu išrinktas partijos Vilniaus miesto komiteto pirmasis sekretorius Petras Griškevičius, kurio vadovavimo stilius atitiko Leonido Brežnevo stagnacijos laikotarpį.
1993 m. išrinktasis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas sustabdė savo veiklą Lietuvos demokratinėje darbo partijoje.
1996 m. Lietuvos taikos palaikymo būrio kariai, tarnaujantys Danijos batalione, išvyko į NATO vadovaujamą taikos misiją Bosnijoje ir Hercegovinoje.
2004 m. Seimo specialioji tyrimo komisija pateikė išvadas dėl prezidentui Rolandui Paksui pareikštų kaltinimų. Seimas nutarė kreiptis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, ar nebuvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucija. Kovo 8 d. Seime prasidėjo prezidento apkaltos procesas.
2008 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas atmetė 1991 m. sausio įvykių byloje nuteisto Mykolo Burokevičiaus ir kitų nuteistųjų pareiškimus ir konstatavo, kad Lietuvos prokuratūra ir teismai tinkamai pritaikė teisės normas ir proceso metu nepažeidė žmogaus teisių.
2020 m. Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas paskirtas Kauno bažnytinės provincijos arkivyskupu metropolitu.
Įvykiai pasaulyje
1861 m. imperatorius Aleksandras II patvirtino valstiečių reformos projektą, kuriuo Rusijos imperijoje buvo panaikinta baudžiava. Kovo 5 d. paskelbtas tai patvirtinantis įstatymas. Valstiečiams buvo suteikta asmens laisvė, jie gavo žemės, bet tik ją išpirkę galėjo tapti visateisiais savininkais.
1872 m. išėjo Charleso Darwino veikalo „Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu, arba Pranašesnių veislių išlikimas kovoje dėl būvio“ šeštasis papildytas leidimas, kuriame Ch.Darwinas pirmą kartą pavartojo terminą „evoliucija“.
1905 m. prie Mukdeno (dabar Šenjangas) prasidėjo paskutinis didelis Japonijos ir Rusijos karo mūšis sausumoje. Kovo 10 d. jis baigėsi Rusijos kariuomenės pralaimėjimu.
1954 m. SSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Rusijos SFSR Krymo sritis perduota Ukrainos SSR. Tikėtasi, kad srities glaudūs ekonominiai ir kultūriniai ryšiai su Ukraina paspartins Krymo ūkio raidą.
1986 m. Sovietų Sąjunga paleido kosminės stoties „Mir“ pagrindinį modulį. Tai buvo pirmoji kosminė stotis, sumontuota orbitoje iš atskirų modulių. Kosmonautų įgulos įvairius mokslinius tyrimus joje vykdė pamainomis.
Gimė
1807 m. – Lietuvos ir Lenkijos dailininkas, muzikas ir literatas Napoleonas Orda. Keliaudamas po Europą sukūrė labai tikslių, romantizuotų įvairių šalių gamtovaizdžių ir architektūros paminklų piešinių, tarp jų – daug Vilniaus ir Lietuvos vaizdų. Mirė 1883 m.
1821 m. – vokiečių kalbininkas, baltistas Augustas Schleicheris. Buvo pramokęs lietuvių kalbos, rinko lietuvių tautosaką. 1856 m. išleido „Lietuvių kalbos gramatiką“, kurioje pirmą kartą moksliškai aprašė lietuvių kalbos struktūrą. Parengė pirmą mokslinį Kristijono Donelaičio raštų leidimą. Mirė 1868 m.
1876 m. – rumunų skulptorius, vienas įtakingiausių XX a. dailininkų ir abstrakčiosios skulptūros pradininkų Constantinas Brâncuşi. Mirė 1957 m.
1881 m. – veterinarijos gydytojas, sociologas ir visuomenės veikėjas Konradas Juozas Aleksa. Buvo Veterinarijos akademijos vienas kūrėjų ir Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjungos steigėjų, slapta studentams dėstė uždraustą genetikos kursą. Dėl genetikos, privačios nuosavybės, Vakarų mokslininkų darbų pripažinimo buvo sovietų valdžios kritikuojamas ir persekiojamas. Pirmasis Lietuvoje tyrė kapinynuose iškastų žirgų griaučius, nustatė jų amžių, lytį, ūgį. Mirė 1956 m.
1940 m. – pirmasis Turkmėnijos prezidentas, 2000 m. parlamento paskelbtas prezidentu iki gyvos galvos, Sapurmuradas Nijazovas. Užėmė visas svarbiausias valstybines pareigas (buvo parlamento ir vyriausybės vadovas), įvedė totalitarinę diktatūrą, sukūrė savo asmens kultą, buvo net svarstoma paskelbti jį šachu. Turkmėnijoje pastatyta apie 14 tūkst. S.Nijazovo paminklų ir biustų. Mirė 2006 m.
Mirė
1893 m. – architektas Justinas Golinevičius (apie 64 m.). Žymiausi jo projektuoti pastatai yra Kaune, tarp jų – dabartinis Kauno valstybinis muzikinis teatras.
1961 m. – skulptorius Rapolas Jakimavičius (67 m.). Vieni jo darbų – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto biustas Šv. Mikalojaus bažnyčioje Vilniuje ir Jono Basanavičiaus biustas Vilniaus arkikatedroje.
1993 m. – geografas, Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Kudaba (58 m.).
2014 m. – kardiochirurgas, širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje Algimantas Jonas Marcinkevičius (92 m.).
