Įvykiai Lietuvoje
1270 m. Vakarų Estijoje ant užšalusios Baltijos jūros Lietuvos kariuomenė susikovė su Livonijos vokiečių ir danų kariuomene. Mūšį laimėjusiems lietuviams, manoma, vadovavo Traidenis.
1918 m. Vilniuje Lietuvos Taryba 12 val. 30 min. paskelbė atkurianti nepriklausomą demokratiniu pagrindu sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurių yra buvę su kitomis tautomis. Lietuvos valstybės pagrindus ir jos santykius su kitomis valstybėmis galutinai nustatyti buvo pavesta visų Lietuvos gyventojų demokratiškai išrinktam Steigiamajam Seimui.
1919 m. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinių proga Kauno Kaizerio Vilhelmo gatvė pavadinta Laisvės alėja. Iki vokiečių okupacijos 1915 m. gatvė vadinosi Nikolajaus prospektu.
1921 m. Kaune vyko Karo muziejaus atidarymo iškilmės. 1922 m. į muziejaus bokštą buvo įkeltas Laisvės varpas, kurį dovanojo JAV lietuviai. 1936 m. vasario 16-ąją muziejui suteiktas Vytauto Didžiojo vardas.
1922 m. Kaune pagal Vilniaus universiteto statutą pradėjo veikti Lietuvos universitetas. Tą pačią dieną prezidentas Aleksandras Stulginskis patvirtino švietimo ministro Petro Juodakio pasiūlytą universiteto administraciją – rektorių prof. Joną Šimkų ir penkių fakultetų dekanus: Teologijos – Joną Mačiulį-Maironį, Socialinių mokslų – Augustiną Voldemarą, Medicinos – Petrą Avižonį, Gamtos-matematikos – Zigmą Žemaitį, Technikos – Praną Jodelę.
1923 m. Ambasadorių konferencija pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai su sąlyga, kad jam bus suteikta autonomija. 1924 m. gegužės 8 d. Paryžiuje pasirašius Klaipėdos krašto konvenciją jis autonomijos teisėmis perduotas Lietuvos Respublikai.
1933 m. Valstybės teatre įvyko Jurgio Karnavičiaus operos „Gražina“ premjera. Tai buvo pirmoji nepriklausomoje Lietuvoje sukurta opera.
1944 m. VLIK‘as priėmė svarbiausią karo metų savo dokumentą – deklaraciją „Į Lietuvių Tautą“, kurioje skelbė, kad laikui atėjus VLIK‘as sudarys laikinąją vyriausybę. Paskelbus šią deklaraciją gestapas išaiškino organizaciją, pavasarį ir vasarą kai kuriuos jos veikėjus suėmė, kiti pasitraukė į Vakarus. Atsikūręs Vokietijoje VLIK‘as iš antinacinės virto antisovietine organizacija.
1944 m. generolas Povilas Plechavičius per radiją kreipėsi į Lietuvos jaunimą ir pakvietė savanorius į jo organizuojamą rinktinę. Planuotas savanorių skaičius buvo surinktas per savaitę, į Vietinę rinktinę susibūrė apie 19 tūkst. žmonių.
1949 m. Lietuvos partizanų vadų suvažiavime buvo priimtas svarbiausias suvažiavimo dokumentas – Vasario 16‑osios deklaracija, kurioje buvo išdėstytos pagrindinės Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) politinės programos nuostatos. Deklaracijoje buvo skelbiama, kad suvereni Lietuvos valdžia priklauso tautai, o okupacijos laikotarpiu LLKS Taryba yra aukščiausias tautos politinis ir karinis organas, vadovaujantis politinei ir karinei tautos išlaisvinimo kovai. Numatyta remiantis 1922 m. Konstitucija nepriklausomą Lietuvos Respubliką atkurti kaip demokratinę valstybę. Aptarta valstybės sandara, valdymas, valdžios sudėtis, valstybės valdymo tvarka pookupaciniu laikotarpiu iki Seimo išrinkimo, religiniai ir socialiniai klausimai. Sovietų Sąjungos komunistų partija paskelbta neteisine partija ir įvardyta kaip pagrindinė okupacinė jėga.
1949 m. įsteigtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvių partizanų garbės vardas ir aukščiausias kovinis žymuo – Laisvės kovos karžygys.
1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininkui Jonui Žemaičiui suteiktas partizanų generolo laipsnis.
1951 m. pradėtos transliuoti radijo stoties „Amerikos balsas“ lietuviško skyriaus parengtos programos. Programa skirtingomis bangomis kartota šešis kartus per parą. Tais pačiais metais „Amerikos balso“ lietuviškąsias programas pradėjo retransliuoti BBC.
1993 m. pradėjo veikti naujas Pasaulio elektros ryšių sąjungos Lietuvai suteiktas triženklis tarptautinis kodas – 370. Iki tol Lietuvos kodas priklausė buvusios Sovietų Sąjungos telefono kodams ir buvo keturženklis – 7012.
2000 m. Vilniuje atidaryti Signatarų namai.
Įvykiai pasaulyje
1921 m. į Gruziją įžengė Rusijos Raudonoji armija, vietos bolševikų pakviesta paremti jų pačių sukurstytų Armėnijos pasienyje sukilusių valstiečių. Vasario 25-ąją ji užėmė Tbilisį, čia buvo paskelbta sovietų valdžia. Nepriklausomos Gruzijos vyriausybė persikėlė į Batumi, o kovo viduryje emigravo.
2005 m. įsigaliojo Kioto protokolas – 1997 m. Japonijoje pasirašytas tarptautinis susitarimas, kuriuo buvo įsipareigojama nuo 2008 m. per penkerius metus 5 proc., palyginti su 1990 m. kiekiu, sumažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų (anglies dioksido, metano, anglies suboksido) kiekį.
Gimė
1886 m. – ekonomistas, visuomenės ir politinis veikėjas, statistikos mokslo pradininkas Lietuvoje Albinas Rimka. Mirė 1944 m.
1929 m. – estrados dainininkė Nelė Paltinienė. Mirė 2020 m.
Mirė
1927 m. – tautinio judėjimo ideologas, Vasario 16-osios Akto signataras, gydytojas Jonas Basanavičius (75 m.).
2011 m. – poetas, Nacionalinės ir Baltijos Asamblėjos premijų laureatas Justinas Marcinkevičius (80 m.).
2020 m. – poetas, Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Navakas (55 m.).
