Įvykiai Lietuvoje
1938 m. Seimas priėmė trečiąją nuolatinę Lietuvos Konstituciją, kuri prezidentui suteikė įstatymų leidžiamąją teisę, jam tapo atskaitinga vyriausybė. Konstitucija numatė, kad prezidentą 7 metams renka Tautos atstovai, kol vadovauja valstybei, jis už savo galios veiksmus neatsako ir negali būti traukiamas atsakomybėn už kitus veiksmus. Seimui palikta teisė tik svarstyti ir priimti įstatymų projektus, kuriuos tvirtino ir skelbė Prezidentas, jam suteikta teisė vetuoti Seimo siūlomus įstatymus, o šį veto galėjo įveikti tik naujai išrinktas Seimas. Konstitucija įsigaliojo gegužės 12 d.
1946 m. Vokietijos mieste Freiburge įsteigta lietuvių išeivijos Dailės ir amatų mokykla. Mokyklą įkūrė ir jai vadovavo Vytautas Kazimieras Jonynas.
1949 m. vasario 11–17 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos posėdyje svarstyta Sąjūdžio politinė programa, ginkluoto pasipriešinimo taktika, LLKS statutas, partizanų uniformos, pareigų ir laipsnių ženklai.
1991 m. priimtas konstitucinis įstatymas „Dėl Lietuvos valstybės“. Plebiscitu patvirtintas teiginys, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, šiame įstatyme paskelbtas konstitucine norma ir pamatiniu valstybės principu.
1991 m. nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą „de jure“ pripažino pirmoji užsienio valstybė – Islandija.
Įvykiai pasaulyje
1826 m. įkurtas Londono universitetinis koledžas, kurį 1836 m. sujungus su Londono karališkuoju koledžu įkurtas Londono universitetas.
1858 m. Prancūzijos Lurde Bernadette’ai Soubirous pirmą kartą apsireiškusi Švenčiausioji Mergelė Marija. Iki liepos16-osios ji iš viso regėjo 18 Dievo Motinos apsireiškimų. Lurdas tapo viena svarbiausių piligrimystės ir Švč.Mergelės Marijos kulto vietų Europoje.
1919 m. Veimaro steigiamasis susirinkimas laikinuoju Vokietijos (Veimaro respublikos) prezidentu išrinko socialdemokratą Friedrichą Ebertą. Vasario 13-ąją buvo sudaryta koalicinė vyriausybė, valstybės kancleriu tapo socialdemokratas Philippas Scheidemannas.
1929 m. Laterano rūmuose Romoje pasirašytas Italijos karalystės ir popiežiaus susitarimas, kuriuo popiežius pripažino Italijos valstybę su sostine Roma, o Italija – Vatikaną suverenia, nepriklausoma ir neutralia popiežiaus valdoma valstybe. Abi pusės užmezgė diplomatinius santykius ir pasikeitė ambasadoriais. Pagal Laterano susitarimą buvo nustatytos Vatikano sienos ir pastatai už jo ribų, kuriems suteiktas eksteritorialumo statusas.
1945 m. Kryme baigėsi Jaltos konferencija. Joje dalyvavę Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS valstybių vadovai susitarė dėl įtakos sferų Vidurio Rytų Europoje po Antrojo pasaulinio karo ir nugalėtos Vokietijos likimo.
1975 m. Margaret Thatcher išrinkta Didžiosios Britanijos opozinės Konservatorių partijos pirmininke. Jos vadovavimo partijai laikotarpiu iki 1979 m. parengta nauja partijos veiklos strategija – vadinamasis tečerizmas, kuris numatė sumažinti valstybės įtaką ekonomikai, profsąjungų galią, privatizuoti valstybės kontroliuojamas ūkio šakas.
1990 m. po 27 metų kalinimo iš kalėjimo paleistas Afrikos nacionalinio kongreso pirmininkas Nelsonas Mandela. 1964 m. už pasipriešinimą Pietų Afrikos Respublikos apartheido režimui buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
2011 m. Arabų pavasario protestams nerimstant atsistatydino Egipto prezidentas Mohammedas Hosni Mubarakas. Jis pasitraukė iš Kairo, valdžią parėmė Egipto ginkluotųjų pajėgų aukščiausioji taryba, kuri sustabdė konstitucijos galiojimą ir paleido parlamentą.
2013 m. atsistatydino 265-asis popiežius – 85 m. popiežius Benediktas XVI (Josephas Ratzingeris). Tai buvo pirmasis atvejis per pastaruosius 700 metų.
Gimė
1800 m. – anglų chemikas, matematikas, fotografijos vienas pradininkų Williamas Henry Foxas
Talbotas. Mirė 1877 m.
1847 m. – amerikiečių elektrotechnikas ir išradėjas, patentavęs iš viso 1093 išradimus, Thomas Alva Edisonas. Mirė 1931 m.
1909 m. – diplomatas, išeivijos veikėjas Anicetas Simutis. Diplomatinėje tarnyboje išbuvo ilgiausiai iš visų tarpukario Lietuvos diplomatų, buvo pirmasis atkurtos Lietuvos Respublikos ambasadorius Jungtinėse Tautose. Mirė 2007 m.
1954 m. – aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Jūratė Onaitytė.
Mirė
1953 m. Ramygalos valsčiaus Dovydų miške žuvo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos prezidiumo pirmininko Jono Žemaičio antrasis pavaduotojas Juozas Šibaila (47 m.). Kapo vieta nežinoma.
2001 m. – poetė, Baltijos Asamblėjos premijos laureatė Judita Vaičiūnaitė (63 m.).
