Įvykiai Lietuvoje
1717 m. Varšuvoje susirinko Abiejų Tautų Respublikos Seimas, kuris buvo pramintas Nebyliuoju seimu, nes pagal išankstinį susitarimą jame buvo leista kalbėti tik Seimo maršalui (maršalkai) ir perskaityti parengtus nutarimų projektus – taip norėta apsisaugoti nuo galimo Seimo darbo nutraukimo pasinaudojus „liberum veto“ teise.
1863 m. sukilimas prasidėjo ir Lietuvoje – Lietuvos provincijos komitetas pasiskelbė Lietuvos valdžia ir pareiškė naikinantis Lietuvoje baudžiavą.
1865 m. Vilniaus cenzūros komitetas patvirtino spaudai paskutinę lietuvišką religinę knygą lotyniškais rašmenimis. 1864 m. generalgubernatorius Michailas Muravjovas komitetui įsakė nepraleisti nė vieno lietuviško leidinio, rašyto kitaip nei graždanka.
1918 m. Lietuvos Taryba kreipėsi į pasaulio tautas, prašydama pripažinti nepriklausomą Lietuvos valstybę su jos etnografinėmis sienomis.
1922 m. Kaune pradėjo eiti pirmasis Lietuvoje sporto žurnalas „Lietuvos sportas“.
1956 m. Utenoje užregistruota žemiausia temperatūra Lietuvoje – minus 42,9 laipsnio.
1998 m. Lietuva tapo asocijuotąja Europos Sąjungos nare.
1998 m. „Lietuvos telekomas“ apmokestino vietinius telefono pokalbius.
1999 m. Austrija pirmoji iš Šengeno šalių atvėrė savo sieną Lietuvos piliečiams. Nuo kovo 4‑osios įsigaliojo bevizis režimas su Vokietija, Prancūzija, Graikija ir Portugalija.
2000 m. įsigaliojo Liustracijos įstatymas. Buvusiems sovietinių specialiųjų tarnybų bendradarbiams suteikta galimybė per pusę metų prisipažinti apie savo veiklą. Iki rugpjūčio 5 d., kai baigėsi liustracijos laikas, apie tai pranešė apie pusantro tūkstančio žmonių. Buvę sovietiniai saugumo kadriniai darbuotojai neteko teisės dirbti valstybės valdžios ir valdymo pareigūnais bei daugelyje kitų institucijų.
2017 m. susijungus telekomunikacijų bendrovėms TEO LT, „Omnitel“ ir duomenų centrų paslaugų bendrovei „Baltic Data Center“ įkurta didžiausia Lietuvos telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“.
Įvykiai pasaulyje
1930 m. Sovietų Sąjungos politinė policija Jungtinė valstybinė politinė valdyba (KGB pirmtakė) nurodė pradėti masinį išbuožinimą. Iki 1940 m. vadinamosios išbuožinimo politikos priemonės buvo pritaikytos 1,1 mln. ūkių, apie 4 mln. žmonių buvo iškeldinta iš gyvenamųjų vietų, nuo bado ir ligų mirė apie 600 tūkst. žmonių.
1958 m. Sirija ir Egiptas susivienijo į Jungtinę Arabų Respublikę su sostine Kairu. Kovą. prie šios sąjungos formaliai prisijungė Šiaurės Jemenas. Valstybės prezidentu ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu per referendumą buvo išrinktas Egipto vadovas Gamalis Abdelis Nasseras. Egiptui vis labiau pajungiant Siriją 1961 m. Sirija ir Šiaurės Jemenas iš Jungtinės Arabų Respublikos išstojo, Egiptas tam nesipriešino.
1979 m., sausio mėn. Irano šachui Mohammadui Reza Pahlavi dėl šalyje kilusių masinių neramumų pabėgus į užsienį, į Iraną iš Prancūzijos grįžo opozicinių jėgų vadovas ajatola Ruhollah Khomeini. Vasario 5 d. jis tapo įkurtos Irano Islamo Respublikos vadovu.
2003 m. leisdamasis į Žemę pasibaigus skrydžio programai sudužo JAV erdvėlaivis „Columbia“ su 7 astronautais. Tai buvo 28-asis erdvėlaivio skrydis.
Gimė
1801 m. – lenkų kilmės chemikas, ištyręs Druskininkų versmių mineralinio vandens sudėtį, Ignacas Fonbergas. Mirė 1891 m.
1887 m. – visuomenės ir valstybės veikėjas, Lietuvių tautininkų sąjungos vienas kūrėjų, teisininkas Antanas Merkys. Nuo 1939 m. lapkričio pabaigos buvo ministras pirmininkas, sovietams okupuojant Lietuvą birželio 15–17 d. ėjo Prezidento pareigas. Sovietų buvo ištremtas, kalintas, iš Vladimiro kalėjimo paleistas be teisės grįžti į Lietuvą. Mirė 1955 m.
1890 m. – Lietuvos karo veikėjas, Vietinės rinktinės kūrėjas ir vadas, generolas leitenantas Povilas Plechavičius. Mirė 1973 m.
1901 m. – vienas garsiausių XX a. 4-ojo dešimtmečio Holivudo aktorių Clarkas Gable’as. Žymiausias jo vaidmuo – Retas Batleris filme „Vėjo nublokšti“. Mirė 1960 m.
1931 m. – pirmasis Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas. 1991 m. liepos mėn. pasirašė Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl tarpvalstybinių santykių pagrindų, kuria abi šalys pripažino viena kitą tarptautinės teisės subjektais ir suvereniomis valstybėmis. Mirė 2007 m.
1937 m. – kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Mirė
1943 m. Vorkutoje mirė žurnalistas, vienas žymiausių ateitininkų Ignas Skrupskelis (apie 40 m.). 2000 m. paskelbtas kankiniu.
1948 m. po išdavystės sovietinių baudėjų apsuptas nusišovė vienas kovingiausių Lietuvos partizanų vadų, Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo viršininkas Antanas Baltūsis (apie 33 m.).
1957 m. – nacistinės Vokietijos karo veikėjas, generolas feldmaršalas Friedrichas Paulus (66 m.). Jo junginiai buvo apsupti prie Stalingrado ir po įnirtingų mūšių pasidavė į nelaisvę. Po 1944 m. pasikėsinimo į Adolfą Hitlerį sutiko dalyvauti SSRS įkurto propagandinio Laisvosios Vokietijos nacionalinio komiteto veikloje, ragino Vokietijos karius pasiduoti.
2012 m. – dirigentas ir pianistas Rimas Geniušas (91 m.).
