Įvykiai Lietuvoje
1915 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti pastangomis Vilniuje įkurta pirmoji bendrojo lavinimo mokykla dėstomąja lietuvių kalba. Direktoriumi buvo paskirtas Mykolas Biržiška.
1919 m. bermontininkams pradėjus puolimą visoje Lietuvoje paskelbta karo padėtis.
1920 m. Lenkijos generolo Lucijano Żeligowskio vadovaujama rinktinė užėmė Vilnių. Lenkija paskelbė apie tariamą Żeligowskio maištą ir oficialiai nuo jo veiksmų atsiribojo. L.Żeligowskis įkūrė Vidurinės Lietuvos pseudovalstybę, pats pasiskelbdamas šios valstybės galva ir karo vadu. Vidurinė Lietuva apėmė Vilniaus, Švenčionių, Ašmenos, Breslaujos apskritis ir dalį buvusios Trakų apskrities – iš viso 13 014 kvadratinių kilometrų su beveik 500 tūkst. gyventojų. Tautų Sąjunga, iš pradžių pasmerkusi šią akciją, netrukus susitaikė su Vilniaus krašto užgrobimu. Vėliau spalio 9-oji Lietuvoje kasmet minėta kaip Gedulo diena.
1922 m. pirmuosius mokslo metus pradėjo Justino Vienožinskio iniciatyva įkurta Kauno meno mokykla. Tuo metu ji buvo vienintelė dailės mokykla Lietuvoje. Veikė iki 1940 m.
1931 m. rinktinei Kauno publikai buvo parodytas pirmasis vaidybinis lietuviškas filmas – kino komedija „Jonukas ir Onutė“. Filmui scenarijų parašė Juozas Linartas, padedamas pagrindinio vaidmens atlikėjo Vlado Sipaičio jį ir režisavo.
1952 m. sovietinė valdžia leido šv.Kazimiero karstą iš uždarytos Vilniaus katedros perkelti į Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, kur jis išbuvo iki 1989 m. kovo 4 dienos.
1990 metais spalio 9 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba (dabar – Lietuvos Respublikos Seimas) priėmė Laikinąjį muitinės įstatymą. Jame buvo numatyta svarbiausia muitinės funkcija – vykdyti valstybės muitų politiką. Pirmuoju Lietuvos muitinės vadovu Vyriausybė paskyrė Valerijoną Valicką, kuriam teko uždavinys sukurti Lietuvos muitinių sistemą. Lietuvos muitinė – viena iš nedaugelio Atkurtos Lietuvos institucijų, kurios jaunoje valstybėje buvo kuriamos visiškai naujai.
2002 m. Europos Komisija rekomendavo Europos Sąjungos šalims pritarti Lietuvos ir dar devynių kandidačių priėmimui į Europos Sąjungą.
Įvykiai pasaulyje
1894 m. Prancūzijos žvalgyba žydų kilmės Prancūzijos kariuomenės generalinio štabo kapitoną Alfredą Dreyfusą melagingai apkaltino šnipinėjimu Vokietijos naudai ir iškėlė jam bylą. A.Dreyfusas buvo nuteistas katorgai iki gyvos galvos ir įkalintas Velnio saloje (Prancūzijos Gviana). Dreyfuso byla ir po jos kilusi antisemitizmo banga Prancūzijos visuomenę padalijo į dvi grupes: dreifusininkus (liberalius intelektualus, socialistus, radikalus, nuosaikiuosius respublikonus) ir antidreifusininkus (dešiniuosius nacionalistus ir klerikalus).
1944 m. spalio 9-18 d. Maskvoje vykusiose Winstono Churchillio ir Josifo Stalino derybose iš esmės buvo susitarta dėl SSRS ir Vakarų valstybių įtakos sferų Rytų Europoje pasibaigus Antrajam pasauliniam karui.
1962 m. buvęs Didžiosios Britanijos protektoratas Afrikos rytuose Uganda paskelbta nepriklausoma federacine valstybe. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
Gimė
1721 m. – prancūzų baldų meistras Jean-François Oebenas. Gamino labai meniškus baldus pagal Prancūzijos aukštuomenės (markizės de Pompadour ir kitų) užsakymus. Ištobulino baldų funkcionalumą didinančių slaptų mechanizmų, sudėtingų užraktų taikymą. Mirė 1763 m.
1835 m. – prancūzų kompozitorius, pianistas, vargonininkas Camille‘is Saint‑Saënsas. Išgarsėjo kaip vunderkindas: dvejų metų išmoko skaityti ir rašyti, pradėjo skambinti fortepijonu, trejų – sukūrė pirmąją pjesę fortepijonui, nuo penkerių – koncertavo, būdamas dešimties atmintinai skambino L.van Beethoveno sonatas fortepijonui. Mirė 1921 m.
1850 m. – rašytojas Vincas Pietaris. Mirė 1902 m.
1908 m. – kompozitorius Jonas Švedas. Mirė 1971 m.
1940 m. – anglų roko dainininkas, dainų autorius ir atlikėjas, grupės „The Beatles“ vienas įkūrėjų ir lyderis Johnas Lennonas. Nušautas 1980 m.
Mirė
1797 m. – žydų mokslininkas, vienas žymiausių pasaulyje Talmudo aiškintojų ben Šlomo Zalmanas Elijahu, žinomas kaip Vilniaus Gaonas (77 m.).
1958 m. – popiežius Pijus XII (82 m.). Nepripažino Lietuvos aneksijos, leido toliau veikti Lietuvos pasiuntinybei prie Šventojo Sosto. Per Antrąjį pasaulinį karą pasisakė prieš Holokaustą, diplomatinėmis priemonėmis gelbėjo žydus nuo koncentracijos stovyklų, nurodė teikti jiems prieglobstį vienuolynuose, Bažnyčiai priklausančiose įstaigose, bazilikose, popiežių vasaros rezidencijoje – taip buvo išgelbėta apie 4500 žydų. Patvirtino Lietuvių šv.Kazimiero kolegiją Romoje, paskelbė šv.Kazimierą lietuvių jaunimo globėju.
1967 m. Bolivijoje pateko į nelaisvę ir buvo sušaudytas Lotynų Amerikos revoliucinio judėjimo veikėjas, Kubos revoliucijos vienas vadovų Che Guevara (39 m.).
1974 m. – vokiečių verslininkas, per Antrąjį pasaulinį karą savo gamyklose Lenkijoje ir Čekoslovakijoje išgelbėjęs apie 1200 žydų, Oskaras Schindleris (66 m.). Po karo jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas, apie jį sukurtas filmas „Schindlerio sąrašas“.
2002 m. – estų kino aktorius Bruno Oja (69 m.). Vienas žymiausių vaidmenų – Bronius Lokys režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus filme „Niekas nenorėjo mirti“.
