Įvykiai Lietuvoje
1897 m. Vilniuje įvyko pirmasis žydų socialdemokratinių organizacijų atstovų suvažiavimas, kuriame buvo įkurta Visuotinė Rusijos ir Lenkijos žydų darbininkų sąjunga Bundas.
1920 m. Suvalkuose Lietuva ir Lenkija pasirašė sutartį, kuria nustatė naują demarkacijos liniją. Vilniaus kraštas į šiaurę nuo Varėnos–Eišiškių linijos ir Vilnius liko Lietuvos, Varėnos geležinkelio stotis – Lenkijos pusėje. Buvo susitarta nutraukti karo veiksmus ir apsikeisti karo belaisviais. Vilniaus klausimo sutartis nesprendė. Sutarties įsigaliojimo išvakarėse Lenkija užgrobė Vilnių.
1944 m. Mažeikių rajone prie Sedos miestelio įvyko kautynės tarp Lietuvos Tėvynės apsaugos rinktinės ir puolančių SSRS kariuomenės dalinių. Žuvo keli šimtai lietuvių, keliasdešimt pateko į nelaisvę, daugelis apsupti išsisklaidė ir pasitraukę į gimtines pradėjo antisovietinę partizaninę kovą.
1988 m. bandydama mažinti įtampą, kilusią dėl rugsėjo 28-ąją prieš protestuotojus Gedimino aikštėje panaudotos prievartos, sovietinė valdžia leido Vilniaus Gedimino pilies bokšte iškelti tautinę vėliavą. Vėliavos iškėlimo iškilmėse dalyvavo apie 100 tūkst. žmonių.
1990 m. į apyvartą išleisti pirmieji atkurtos nepriklausomos Lietuvos pašto ženklai.
1991 m. Lietuva tapo UNESCO nare. 1992 m. buvo įsteigta Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, 1993 m. – nuolatinė atstovybė prie UNESCO.
2005 m. Vilniuje įsteigtas Bažnytinio paveldo muziejus. Kol muziejui skirtame bernardinių vienuolyne Maironio gatvėje vyko restauraciniai darbai, bažnytinio paveldo ekspozicija buvo eksponuojama Nacionaliniame muziejuje.
Įvykiai pasaulyje
1370 m. Šveicarijos kantonai, sudarydami sutartį, vadinamąją Popiežiaus chartiją, dėl jų civilinės teisės viršenybės kanonų ir užsienio civilinės teisės atžvilgiu, pirmą kartą įvardijo Šveicarijos konfederaciją kaip atskirą politinį vienetą.
1777 m. Niujorko valstijos Saratogos apylinkėse amerikiečių pergale baigėsi JAV nepriklausomybės karo mūšis su britų kariuomene. Amerikiečių savanorių kariuomenė šiame mūšyje įrodė, kad gali kaip lygi kautis su profesionalia ir patyrusia britų kariuomene.
1879 m. Vienoje Austrija-Vengrija ir Vokietija pasirašė sutartį, kuria numatė abiejų šalių tarpusavio pagalbą karo su Rusija atveju. Nuo šios sutarties prasidėjo būsimoji Trilypė sąjunga – vienas iš dviejų priešiškų blokų, kurie sukėlė Pirmąjį pasaulinį karą.
1908 m. Austrijai-Vengrijai aneksavus Turkijai formaliai priklausančias Bosniją ir Hercegoviną kilo Bosnijos krizė. Nepalaikoma didžiųjų valstybių Turkija 1909 m. pradžioje už 2,5 mln. svarų sterlingų kompensaciją šių teritorijų atsisakė.
1949 m. Vokietijos rytų zonoje kaip atsakas į tais pačiais metais Vakarų sektoriuje įkurtą Vokietijos Federacinę Respubliką įkurta Sovietų sąjungos visiškai kontroliuojama Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR), kurioje valdžia atiteko Vokietijos vieningajai socialistų partijai.
1959 m. pirmą kartą iš Sovietų Sąjungos erdvėlaivio „Luna 3“ buvo nufotografuota nematoma Mėnulio pusė.
1977 m. priimta nauja Sovietų sąjungos konstitucija, kuri deklaravo, kad SSRS sukurtas brandus, arba išsivystęs, socializmas.
2001 m. daugiausia JAV atstovaujamos NATO karinės pajėgos, atsakydamos į Rugsėjo 11-osios išpuolius, aviacijos smūgiais pradėjo įsiveržimą į Afganistaną. Per sausumos operacijas, kuriose dalyvavo apie 3000 NATO karių, lapkritį užėmė Kabulą, gruodį – Kandaharą ir nuvertė Talibano režimą. Talibano ir „Al-Qaeda“ vadovybė pasitraukė į Pietvakarių Pakistaną.
Gimė
1885 m. – danų fizikas, kvantinės mechanikos vienas kūrėjų, Nobelio premijos laureatas Nielsas Bohras. Mirė 1962 m.
1900 m. – Vokietijos nacių politikas, Vokietijos policijos vadas, Holokausto vienas organizatorių Heinrichas Himmleris. Buvo atsakingas už vokiečių nacijos etninį stiprinimą, okupuotų žemių germanizaciją, nukariautų teritorijų administravimą. 1945 m. nusinuodijo.
1934 m. – kompozitorius, Nacionalinės premijos laureatas Feliksas Bajoras.
1952 m. – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Mirė
336 m. – popiežius Morkus (gimimo data nežinoma). Jo pontifikato metais buvo pradėti sudarinėti popiežių ir kankinių sąrašai.
1620 m. žuvo Abiejų Tautų Respublikos valstybės ir karo veikėjas Stanisławas Żółkiewskis (apie 73 m.). 1609 m. vadovavo į Rusiją įsiveržusiai Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei, pradėjo Smolensko apsiaustį, 1610-1611 m. buvo užėmęs Maskvą.
1944 m. žuvo poetas neoromantikas Vytautas Mačernis (23 m.). Vienintelis baigtas jo kūrinys yra eilėraščių ciklas „Vizijos“ – ekstazių ir regėjimų aprašymai. Jame gimtoji žemė ir gimtieji namai suvokiami kaip svarbiausia žmogaus dvasinė atrama, kurios vertė suprantama tik išėjus iš tėviškės.
1980 m. – irkluotojas Zigmas Jukna (45 m.).
1993 m. – dailininkas Rimvidas Jankauskas-Kampas (35 m.).
2011 m. – Albanijos prezidentas, panaikinęs Albanijos tarptautinę izoliaciją, Ramizas Alia (85 m.).
