Įvykiai Lietuvoje
1918 m. Vokietija leido jos okupuotoms tautoms sudaryti savo vyriausybes, Lietuvos Taryba tokį leidimą oficialiai gavo spalio 20-ąją.
1920 m. Rygoje vykusiose Lenkijos ir sovietų Rusijos taikos derybose Lenkija išsireikalavo atsiribojimo liniją vesti į rytus nuo 1920 m. Lietuvos ir sovietų Rusijos taikos sutartimi nustatytos šių valstybių sienos. Lenkijai susidarė galimybė apjuosti Lietuvą iš pietų ir rytų ir po kelių dienų užimti Vilnių.
1944 m. SSRS kariuomenė Žemaitijoje pradėjo puolamąją Klaipėdos operaciją, kurios tikslas buvo užimti Klaipėdą, Baltijos pajūrį iki Palangos ir atkirsti Vokietijos kariuomenę Latvijoje nuo piečiau esančių jos grupių. Po savaitės mūšių sovietai pasiekė Baltiją, bet Klaipėdą pavyko užimti tik kitų metų sausio pabaigoje.
1990 m. Kryžkalnyje neišaiškinti asmenys susprogdino 8 m aukščio bronzinę Broniaus Vyšniausko skulptūrą „Kryžkalnio motina“.
Įvykiai pasaulyje
1582 m. vietoj Julijaus kalendoriaus įvestas tikslesnis Grigaliaus kalendorius – spalio 5-oji buvo paskelbta spalio 15-ąja. Kalendorių vasario mėnesio bule įvedė popiežius Grigalius XIII. Jį popiežiui pasiūlė vokiečių astronomas Christopheris Clavius. Pirmosios kalendorių įsivedė katalikiškosios šalys – Italija, Ispanija, Portugalija, Abiejų Tautų Respublika, protestantiškosios valstybės Vokietija, Nyderlandai, Danija jį priėmė 1700 m., Anglija – 1752 m., Rusija – 1918 m., Kinija – 1911 m.
1793 m. Prancūzijos Nacionalinis konventas įvedė Respublikos, arba Revoliucijos, kalendorių. Taip jakobinai siekė Grigaliaus kalendorių pakeisti sistema, kuri nekeltų asociacijų su krikščionybe. Era nuo Kristaus gimimo buvo panaikinta, naujoji era (ir metų skaičiavimas) prasidėjo nuo Prancūzijos paskelbimo respublika datos – 1792 m. rugsėjo 22-osios. Metai buvo numeruojami lotyniškais skaitmenimis, jie suskirstyti į 12 mėnesių, kiekviename jų vietoj 4 savaičių buvo po 3 dekadas, dešimtoji dekados diena buvo poilsio – atitiko sekmadienį. Mėnesiai buvo pavadinti gamtos reiškinių arba žemės ūkio darbų pavadinimus primenančiais vardais. 1806 m. sausio 1-ąją vėl buvo grąžintas Grigaliaus kalendorius.
1905 m. broliai Orville’is ir Wilburis Wrightai savo patobulintu lėktuvu per 38 min. ir 3 sek. nuskrido 39 km – ilgiausią iki tol atstumą.
1910 m. Portugalijoje nuversta monarchija ir paskelbta respublika. Karalius Emanuelis II pabėgo į Didžiąją Britaniją.
1939 m. Sovietų sąjunga privertė Latviją pasirašyti savitarpio pagalbos sutartį ir pagal ją įsileisti į Latviją 25 tūkst. sovietų karių. Tų pačių metų pabaigoje–1940-ųjų pradžioje iš Latvijos išsikėlė apie 52 tūkst. vokiečių.
Nuo 1966 m. UNESCO iniciatyva spalio 5-ąją minima Tarptautinė mokytojų diena.
Gimė
1460 m. – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Aleksandras. Mirė 1506 m.
1713 m. – prancūzų filosofas ir enciklopedistas Denis Dederot. Mirė 1784 m.
1864 m. – prancūzų išradėjas, kino pradininkas Louis Lumière’as. Su broliu Auguste’u surengė pirmą viešą mokamą filmų demonstravimo seansą, kuris laikomas kino istorijos pradžia. Mirė 1948 m.
1887 m. – Prancūzijos teisininkas ir politikas, UNESCO vienas įkūrėjų, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos vienas rengėjų, Nobelio taikos premijos laureatas Rene Cassinas. Dalyvavo įkuriant Europos Žmogaus Teisių teismą, buvo jo vadovas. Mirė 1976 m.
1936 m. – čekų rašytojas ir disidentas, pirmasis Čekijos prezidentas Václavas Havelas. Mirė 2011 m.
1960 m. – ekonomistas, visuomenės veikėjas, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Saulius Pečiulis. 1988 m. balandžio mėn. „Komjaunimo tiesoje“ paskelbtame straipsnyje „Akla praeities nostalgija“ pirmasis viešai pasisakė prieš istorinių ir politinių įvykių sovietinį traktavimą. Mirė 2010 m.
Mirė
1763 m. – Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III (66 m.). Rengdamasis tapti Abiejų Tautų Respublikos valdovu slapta persikrikštijo iš protestantų į katalikus. Valstybės reikalų tvarkymą pavesdavo favoritams, jam valdant Abiejų Tautų Respublika labiausiai smuko, dėl dažno naudojimosi „liberum veto“ teise Seimas nieko nenutardavo.
1880 m. – prancūzų kompozitorius, klasikinės operetės pradininkas Jacques’as Offenbachas (61 m.).
1938 m. – šventoji Faustina (33 m.). Palaidota Dievo Gailestingumo bazilikos koplyčioje Lagevnikose, prie Krokuvos.
2011 m. – amerikiečių verslininkas, bendrovės „Apple Computer“ įkūrėjas Stevenas Paulas Jobsas (56 m.).
