Įvykiai Lietuvoje
1927 m. Telšiuose vyskupo Justino Staugaičio iniciatyva įkurta kunigų seminarija. Pirmuoju jos rektoriumi iki 1935 m. buvo Vincentas Borisevičius. Seminarija su pertrauka veikė iki 1946 m. Atkurta 1989 m., dabar vadinama Telšių vyskupo V.Borisevičiaus kunigų seminarija.
1934 m. Klaipėdoje Ernesto Galvanausko iniciatyva (buvo jos rektorius) įkurta nepilna aukštoji mokykla Prekybos institutas. Rengė vidaus ir užsienio prekybos įmonių, pramonės, kredito, banko, draudimo, transporto, uosto, laivų ūkio ir kitus specialistus. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą institutas perkeltas į Šiaulius, kur veikė iki 1944 m.
1991 m. Prancūzijos nacionalinis bankas pranešė, kad grąžins Lietuvai šioje šalyje saugotas Lietuvos Respublikos aukso atsargas – iš viso 2246 kg. Prieškario Lietuva aukso atsargas saugojo Švedijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos bankuose. Prancūzija jį grąžino 1992 m. vasarį.
Įvykiai pasaulyje
1830 m. per Belgijos revoliuciją sudaryta Belgijos laikinoji vyriausybė paskelbė šalies nepriklausomybę nuo Nyderlandų. Lapkričio mėnesį Nacionalinis kongresas ją patvirtino.
1869 m. spalio 4–5 d. prie Kanados pietrytinių krantų, Atlanto vandenyno Fandžio įlankoje, užregistruotas didžiausias potvynis per visą stebėjimų istoriją – vanduo pakilo 21,6 metro. Tai atsitiko sutapus anomaliems atmosferiniams reiškiniams – esant žemam atmosferos slėgiui ir pučiant stipriam vėjui bei esant Mėnulio jaunaties fazei.
1957 m. Sovietų sąjunga paleido pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik 1“.
1958 m. Prancūzijoje referendumu priimta nauja konstitucija ir paskelbta penktoji Prancūzijos Respublika. Svarbiausiu valdžios centru šalyje tapo prezidento institucija.
1966 m. paskelbta Didžiosios Britanijos protektorato pietų Afrikoje Basutolando nepriklausomybė, valstybę imta vadinti Lesoto Karalyste. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1991 m. Madrido aplinkos apsaugos protokolu, įsigaliojusiu 1998 m., Antarktida paskelbta Taikos ir mokslinių tyrimų gamtos rezervatu, kuriame 50-čiai metų uždrausta naudingųjų iškasenų gavyba.
1993 m. Maskvos karinės apygardos daliniai šturmavo ir užėmė Rusijos parlamento Baltuosius rūmus, kuriuose buvo įsitvirtinę prezidentui Borisui Jelcinui oponuojantys parlamentarai. Per spalio 3–4 d. įvykius Maskvoje žuvo apie 150 žmonių. Dėl artilerinio apšaudymo kilęs gaisras beveik sunaikino parlamento pastato viršutinius aukštus. Po šių įvykių Rusijos Aukščiausioji taryba buvo paleista, panaikinta ir visa sovietinės valdžios struktūra, sukurta dar 1917 m.
1999 m. prasidėjo antrasis Čečėnijos ir Rusijos karas, Rusijoje oficialiai vadintas Antiteroristine operacija Šiaurės Kaukaze. Karo pretekstu tapo rugsėjį trijuose Rusijos miestuose neišaiškintų teroristų susprogdinti gyvenamieji daugiabučiai, kai žuvo apie 300 žmonių. Dėl to buvo apkaltinti čečėnai. Per šį karą žuvo apie 7500 Rusijos ir apie 16 tūkst. Čečėnijos karių bei 25–50 tūkst. civilių gyventojų. Antiteroristinės operacijos režimas Čečėnijoje buvo atšauktas 2009 m. balandį.
Gimė
1550 m. – Vazų dinastijos Švedijos karalius Karolis IX. 1600 m. jo konfliktas su sūnėnu Zigmantu Vaza dėl sosto virto Abiejų Tautų Respublikos ir Švedijos karu. Įkūrė Geteborgo miestą. Mirė 1611 m.
1890 m. – Lietuvos Respublikos divizijos generolas Vincas Vitkauskas. Sovietams okupuojant Lietuvą buvo Lietuvos kariuomenės vadas, pasisakė prieš pasipriešinimą okupacijai. Mirė 1965 m.
1893 m. – Atlantą perskridęs lietuvių lakūnas Stasys Girėnas. Žuvo 1933 m.
Mirė
1582 m. – ispanų katalikė mistikė, karmelitė, šventoji Teresė Avilietė (67 m.). Ispanijoje įsteigė septyniolika basųjų karmeličių vienuolynų, laikoma Ispanijos globėja.
1669 m. – olandų dailininkas Rembrandtas (63 m.).
1947 m. – vokiečių fizikas, kvantinės mechanikos pradininkas, Nobelio premijos laureatas Maxas Planckas (89 m.).
2002 m. – lietuvių kilmės amerikiečių psichologas, ergonomikos pradininkas Alphonse’as Chapanis (85 m.).
