Įvykiai Lietuvoje
1382 m. Dubysos žiočių saloje Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila ir jo brolis Skirgaila parengė Lietuvos sutarčių su Vokiečių ordinu projektą. Už pagalbą kovojant su Kęstučiu ir Vytautu Jogaila pažadėjo atiduoti kryžiuočiams lietuvių žemes tarp Ordino valdų ir Dubysos ir per 4 metus priimti katalikų tikėjimą. Tačiau kitais metais numatytas susitikimas Dubysos saloje neįvyko, Jogaila sutarties nepatvirtino ir Ordinas ėmė remti Vytautą.
1950 m. Kauno universitetas (taip okupavus Lietuvą 1940 m. buvo pervardintas Vytauto Didžiojo universitetas) reorganizuotas į Kauno politechnikos ir Kauno medicinos institutus.
1956 m. Varėnoje užregistruota žemiausia spalio mėnesio temperatūra – 19,5 laipsnių šalčio.
1990 m. Vilniaus inžinerinis statybos institutas tapo Vilniaus technikos universitetu. 1996 m. jam suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino vardas.
2003 m. pasirašytas Lietuvos Respublikos ir Europolo bendradarbiavimo susitarimas, kuriuo įteisinti dvišaliai santykiai kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Visateise Europolo nare Lietuva tapo 2004 m. rugsėjo 1-ąją.
Įvykiai pasaulyje
1517 m. augustinų vienuolis Martinas Lutheris, protestuodamas prieš Katalikų Bažnyčios propaguojamą indulgencijų prekybą, ant Vitenbergo bažnyčios durų Vokietijoje prikalė 95 tezes, kritikuojančias Katalikų Bažnyčią. Jose išdėstė savo religinės doktrinos svarbiausius teiginius: žmogaus nuteisinimas priklausąs ne nuo gerų darbų (maldų, pasninko, šventų vietų lankymo ar aukojimo), bet tik nuo tikėjimo. Religinių tiesų šaltinis esąs tik Biblija, bet ne Tradicija (Bažnyčios susirinkimų nutarimai ir popiežių dekretai). Šių tezių paveiktoje Prūsijoje prasidėjo nacionalinis ir reformacinis judėjimas, nukreiptas prieš Katalikų Bažnyčią ir popiežių. 1517 m. spalio 31-oji oficialiai laikoma reformacijos pradžia.
1956 m. Vengrijos ministrų tarybos pirmininkas Imre Nagy paskelbė, kad Vengrija išstoja iš Varšuvos sutarties organizacijos, ir kreipėsi į Jungtines Tautas prašydamas apginti jos neutralumą.
1992 m. speciali popiežiaus Jono Pauliaus II komisija po kelerių metų tyrimo pateikė ataskaitą, kurioje konstatavo, jog Katalikų Bažnyčia suklydo reikalaudama, kad Galileo Galilei išsižadėtų savo ir pasmerktų Mikalojaus Koperniko mokslines idėjas. Lapkričio 2-ąją Katalikų Bažnyčia G.Galilei oficialiai reabilitavo.
Gimė
1424 m.– Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus, Lenkijos ir Vengrijos karalius Vladislovas Varnietis. Žuvo 1444 m.
1824 m. – fotografas, 1863–1864 m. sukilimo dalyvis Abdonas Korzonas. Turėjo fotoateljė Vilniuje, pirmasis ėmė fotografuoti jo svarbiausius objektus, padarė daug sukilėlių portretų. Mirė apie 1874 m.
1857 m. – švedų gydytojas ir rašytojas Axelis Munthe. Išgarsėjo prisiminimų knyga „Istorija apie San Mikelę“, ji išversta daugiau kaip į 50 kalbų. Autorinį honorarą už knygą A.Munthe panaudojo migruojančių paukščių draustiniams ir rezervatams Kaprio saloje ir Švedijoje steigti ir prižiūrėti. Mirė 1949 m.
1876 m. – dailininkas Antanas Žmuidzinavičius. Mirė 1966 m.
1887 m. – Kinijos karo ir valstybės veikėjas, Kinijos Respublikos prezidentas, faktiškai diktatorius Chiang Kai-shek. Palaikomas JAV per Kinijos pilietinį karą kariavo su SSRS remiamais komunistais, tačiau pralaimėjo ir su 2 mln. šalininkų pasitraukė į Taivaną, kurį valdė iki mirties. Jo vyriausybė daugiau kaip 20 metų Vakarų valstybių buvo laikoma vienintele teisėta visos Kinijos atstove. Chiang Kai-shek valdymo metais JAV remiamas Taivanas tapo vienu ekonomiškai stipriausių Pietryčių Azijos kraštų. Mirė 1975 m.
Mirė
1922 m. – vokiečių kalbininkas, archeologas, etnografas, ilgametis Karaliaučiaus universiteto rektorius, baltistikos pradininkas Adalbertas Bezzenbergeris (71 m.). Pirmasis tyrė baltų tautų kalbas, tautosaką, etnografijos ir archeologijos paminklus.
1984 m. keršydami už kovą su sikhų separatistais Asamo valstijoje asmens sargybiniai sikhai nušovė Indijos ministrę pirmininkę Indirą Gandhi (66 m.).
1993 m. – italų kino režisierius Federico Fellini (73 m.).
