Įvykiai Lietuvoje
1920 m. Kaune pradėtas formuoti Lietuvos Respublikos kariuomenės Ulonų pulkas. Nuo 1926 m. buvo dislokuotas Alytuje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą 1940 m. rugpjūtį išformuotas.
1932 m. Kaune atidaryta pirmoji dailininkų grupuotės „Ars“ paroda. Grupuotė vienijo dailininkus, kurie siekė sukurti savitą lietuvių dailės stilių, pagrįstą moderniojo meno principais ir kūrybiškai plėtojamomis tautodailės tradicijomis. Arsininkų kūryba žymėjo lietuvių dailės atsinaujinimą.
1939 m. atgautame Vilniaus krašte Lietuvos vyriausybė sudarė Vilniaus, Švenčionėlių ir Valkininkų apskritis. Valkininkų apskritis 1940 m. vasario mėn. buvo panaikinta, SSRS okupavus Lietuvą iš Švenčionėlių apskrities ir Baltarusijos SSR Lietuvai perduotų lietuviškų valsčių 1941 m. sausį atkurta Švenčionių apskritis.
1958 m. ietininkė Birutė Kalėdienė Tbilisyje nusviedė ietį 57 m 49 cm ir pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pasiekė pasaulio rekordą.
1960 m. įvyko pirmasis Sauliaus Sondeckio suburto Lietuvos kamerinio orkestro koncertas.
2003 m. Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas buvo kaltinamas priklausomybe nuo tarptautinių nusikaltėlių, keliančių grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Prasidėjo politinis skandalas, kuris 2004 m. pavasarį baigėsi prezidento pašalinimu per apkaltą.
Įvykiai pasaulyje
1905 m. (pagal Julijaus kalendorių – spalio 17-ąją) Rusijos imperatorius Nikolajus II paskelbė manifestą, kuriame pažadėjo žodžio, spaudos, sąžinės, susirinkimų, draugijų ir sąjungų kūrimo laisvę bei asmens neliečiamybę bei sušaukti Valstybės dūmą, kuri turėtų įstatymų leidybos teisę.
1918 m. Slovakijos nacionalinė taryba priėmė Martino deklaraciją, kuri nutraukė šimtmečius trukusią priklausomybę nuo Vengrijos ir kurioje buvo išreikštas slovakų noras susivienyti su čekais į bendrą valstybę.
1918 m. Mudroso uoste Didžiosios Britanijos kreiseryje „Agamemnon“ Antantės valstybės ir Osmanų imperijos atstovai pasirašė paliaubų sutartį, kuria baigė tarpusavio kovas per Pirmąjį pasaulinį karą.
1943 m. Maskvoje baigėsi spalio 19-ąją prasidėjęs Didžiosios Britanijos, JAV ir SSRS užsienio reikalų ministrų pasitarimas dėl Europos ateities pasibaigus karui. SSRS iniciatyva buvo atsisakyta idėjos išvaduotos Prancūzijos valdymą perduoti Sąjungininkų karinei vadovybei.
1961 m. Sovietų sąjunga virš Naujosios Žemės salyno Arkties vandenyne susprogdino galingiausią kada nors sprogusį sprogstamąjį įtaisą – 58 megatonų trotilo ekvivalento vandenilinę bombą „Ivanas“, dar vadinamą „Bomba-caras“. 8 m ilgio ir 2 m skersmens bomba vos tilpo į didžiausią to meto bombonešį „Tu-95“. Kad bombą nešęs lėktuvas spėtų pasitraukti iš pavojingos 45 km spindulio sprogimo zonos, bomba buvo išmesta maždaug 10 km aukštyje su parašiutu, davikliai ją susprogdino 4 km aukštyje. Sprogimas buvo matomas maždaug 1000 km spinduliu, liepsnos kamuolio skersmuo siekė 8 km, pastatų sunaikinimo zona – 120 km. Branduolinio sprogimo grybo aukštis buvo 60 km, plotis – 40 km. Seisminio smūgio banga Žemę apėjo mažiausiai 3 kartus. Vienas bombos kūrėjų Andrejus Sacharovas sukrėstas šio sprogimo galios tapo vienu aktyviausių branduolinio nusiginklavimo šalininkų.
Gimė
1728 m. – astronomas ir matematikas, Vilniaus universiteto rektorius, jėzuitas Martynas Počobutas. Vadovavo universiteto observatorijos rekonstrukcijai, aprūpino ją naujausiais instrumentais, 1777 m. aptiko naują žvaigždyną – Poniatovskio Taurą. Mirė 1810 m.
1735 m. – JAV nepriklausomybės karo vienas organizatorių, JAV prezidentas Johnas Adamsas. Mirė 1826 m.
1839 m. – anglų dailininkas impresionistas Alfredas Sisley. Mirė 1899 m.
1955 m. – politikas Juozas Olekas.
1960 m. – vienas garsiausių visų laikų futbolininkų argentinietis Diego Armando Maradona.
Mirė
1849 m. – kunigas, žemaičių raštijos ir mokslo terminijos kūrėjas Jurgis Ambraziejus Pabrėža (78 m.). Garsėjo kaip pamokslininkas, liaudies medicinos žinovas ir gydytojas, sukūrė savitą žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, ketino norminti žemaičių tarmes ir kurti bendrinę rašomąją žemaičių kalbą.
1910 m. – Šveicarijos filantropas, Raudonojo Kryžiaus įkūrėjas Jeanas Henri Dunant’as (82 m.).
1948 m. Delyje hinduistas fanatikas nušovė Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo vadovą Mahatmą Gandhi (79 m.).
1953 m. – vengrų kompozitorius, operečių kūrėjas Imre Kálmánas (71 m.).
2009 m. – prancūzų filosofas struktūralistas, sociologas Claude’as Lévi-Straussas (100 m.). Tyrė pirmines visuomenes, jų mitologiją, folklorą ir buitį, sukūrė pirminių žmonių kolektyvinio mitologinio mąstymo teoriją.
