Įvykiai Lietuvoje
1579 m. popiežius Grigalius XIII bule patvirtino Vilniaus universiteto įkūrimą.
1941 m. Kauno 9-ajame forte įvykdytos didžiausios per Antrąjį pasaulinį karą Holokausto žudynės Lietuvoje – per dieną buvo sušaudyta daugiau kaip 9000 žmonių.
1999 m. po aštuoniolikos derybų mėnesių Laikinoji vyriausybė pasirašė su strategine investuotoja JAV bendrove „Williams International“ tris pagrindines sutartis, kurios bendrovei suteikė teisę įsigyti 33 proc. koncerno „Mažeikių nafta“ akcijų.
2002 m. buvo patvirtintas pirmą kartą šalies istorijoje parengtas Lietuvos Respublikos bendrasis planas, numatantis pagrindines plėtros kryptis iki 2020 metų. Daugiau kaip penkerius metus rengtas dokumentas visuomenėje sukėlė nemažai aistrų ir prieštaringų vertinimų. Pagrindinis nesutarimų objektas buvo numatomas formuoti Vilniaus ir Kauno dipolis, kuris taptų vieninteliu Lietuvoje europinio lygio centru ir galėtų pretenduoti į Euro City vardą.
2012 m. 3 val. nakties buvo išjungti visi analoginę antžeminę televiziją transliuojantys siųstuvai, juos pakeitė įrenginiai, siunčiantys tik skaitmeninius antžeminės televizijos signalus.
Įvykiai pasaulyje
1863 m. Ženevoje įvyko konferencija, kurios tikslas buvo įkurti tarptautinę savanorių pagalbos organizaciją karo atveju. Konferencija priėmė rezoliuciją, kurios pagrindu kitais metais buvo įkurtas Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas. Būsimojo judėjimo simboliu konferencija patvirtino Šveicarijos vėliavos reversą – raudoną kryžių baltame fone.
1888 m. Stambule didžiosios Europos valstybės ir Osmanų imperija pasirašė sutartį dėl laivybos laisvės Sueco kanalu. Vėliau prie sutarties prisijungus kitoms valstybėms Sueco sutartis įtvirtino laivybos laisvės principą visų valstybių prekybos ir karo laivams. Sueco kanalo zona turėjo būti neutrali ir demilitarizuota, joje uždrausti karo ir laivybos laisvę pažeidžiantys veiksmai. Egiptas, kurio teritorijoje 1869 m. kanalas buvo iškastas, būdamas Osmanų imperijos vasalas, Stambulo sutarties nepasirašė.
1914 m. apšaudžiusi Rusijos Juodosios jūros pakrantės miestus į Pirmąjį pasaulinį karą įsitraukė Turkija. Lapkričio 2-ąją jai karą paskelbė Rusija, po kelių dienų – Didžioji Britanija ir Prancūzija.
1918 m. Zagrebe nepriklausomybę paskelbė Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė (nuo 1929 m. –Jugoslavija).
1918 m. Pirmajame visos Rusijos darbininkų ir valstiečių jaunimo sąjungų suvažiavime kaip atsvara iki Pirmojo pasaulinio karo veikusiai skautų organizacijai įkurta Rusijos komunistinė jaunimo sąjunga, nuo 1926 m. – Visasąjunginė Lenino komunistinio jaunimo sąjunga, arba komjaunimas. Panaikinta 1991 m. lapkritį.
1922 m. Italijos karalius Viktoras Emanuelis, norėdamas išsaugoti sostą, paskyrė Benito Mussolini premjeru ir pavedė jam suformuoti naują vyriausybę. Kitą dieną ji buvo sudaryta, o spalio 31-ąją patvirtinta.
1923 m. Turkijos Didysis nacionalinis susirinkimas (parlamentas) paskelbė Turkiją respublika, o šalies vadovą Atatürką – prezidentu. Turkijoje švenčiama nacionalinė šventė – Respublikos diena.
1956 m. Izraelis pradėjo karinę operaciją, per kurią iki lapkričio 5-osios užėmė Gazos ruožą ir didžiąją dalį Sinajaus pusiasalio. Šių veiksmų priežastimi buvo Egipto draudimas Izraeliui naudotis Sueco kanalu. Spaudžiant tarptautinei bendruomenei karo veiksmai lapkritį buvo nutraukti, Izraelio kariuomenė pasitraukė.
1969 m. profesorius Leonardas Kleinrockas ir grupelė Los Andželo universiteto studentų užmezgė pirmąjį interneto ryšį – į Stanfordo tyrimų instituto kompiuterį nusiuntė porciją duomenų. Taip jie pradėjo interneto komunikacijos erą.
2004 m. Romoje 25 Europos Sąjungos valstybių narių ir 3 šalių kandidačių (tarp jų – ir Lietuvos) vadovai pasirašė Sutartį dėl Konstitucijos Europai. Sutartimi siekta pakeisti galiojančias Europos Sąjungos sutartis vienu tekstu ir išplėsti kvalifikuotos balsų daugumos naudojimą. Sutartis turėjo įsigalioti visoms pasirašiusioms valstybėms ją patvirtinus laikantis savo konstitucinės tvarkos (planuota data – 2006 m. lapkričio 1-oji).
Gimė
1879 m. – Vokietijos valstybės veikėjas, diplomatas Franzas von Papenas. Prieš ateinant į valdžią naciams buvo Vokietijos kancleris. Nors jo vyriausybė vedė ultranacionalistinę politiką, didžiausia nacionalsocialistų frakcija Reichstage jo nepalaikė ir po pusės metų atsistatydino. Mirė 1969 m.
1925 m. – krepšinio ir rankinio treneris, teisėjas Janis Grinbergas. Mirė 2013 m.
1925 m. – operos dainininkė Irena Jasiūnaitė.
1939 m.– kunigas, saleziečių vienuolis, misionierius Ruandoje Hermanas Jonas Šulcas.
1976 m. – baleto artistas Nerijus Juška.
Mirė
1911 m. – žydų kilmės amerikiečių žurnalistas ir leidėjas, filantropas Josephas Pulitzeris (64 m.). Savo lėšomis JAV įkūrė aukštųjų žurnalistikos mokyklų. Nuo 1917 m. žurnalistams skiriama jo vardo premija yra vienas prestižiškiausių žiniasklaidos apdovanojimų.
1997 m. – amerikiečių muzikantas ir okultistas, pramintas Juoduoju popiežiumi, Satanistų bažnyčios įkūrėjas, parašęs „Šėtono bibliją“, Antonas Szandoras LaVey (67 m.).
1998 m. – latvių kino režisierius Aloizas Brenčas (69 m.). Sukūrė pirmąjį latvių televizijos daugiaserijinį filmą „Ilga kelionė per kopas“.
2013 m. – skulptorius, Nacionalinės premijos laureatas Vladas Vildžiūnas (80 m.). Sukūrė M.K.Čiurlionio paminklą Druskininkuose.
