Įvykiai Lietuvoje
1920 m., lenkams užėmus Vilnių ir veržiantis gilyn į Lietuvą, Steigiamasis Seimas priėmė Mažojo Seimo sudarymo įstatymą. Jis turėjo pratęsti dėl padėties valstybėje negalinčio susirinkti Steigiamojo Seimo darbą. Mažąjį Seimą sudarė Steigiamojo Seimo pirmininkas (jis tuo metu ėjo ir Respublikos Prezidento pareigas), 6 jo nariai ir 6 Steigiamojo Seimo išrinkti kandidatai. Mažasis Seimas turėjo einamųjų įstatymų leidybos, paskolų tvirtinimo, įstatymo vykdymo priežiūros įgaliojimus, jam buvo atskaitingi vyriausybė ir valstybės kontrolierius. Vyriausybė privalėjo atsistatydinti, jei Mažasis Seimas pareikštų jai nepasitikėjimą. Konstitucijos rengimas, jos priėmimas ir rengiamas Žemės reformos įstatymas Mažojo Seimo kompetencijai nepriklausė. 1921 m. vasarį vėl susirinkus Steigiamajam Seimui Mažasis Seimas nustojo veikęs.
1991 m. įsteigti Prekybos ir pramonės rūmai.
1992 m. konstituciniu referendumu, vykusiu kartu su Seimo rinkimų pirmuoju turu, buvo priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lapkričio 2 d. įsigaliojusi Konstitucija Lietuvoje atkūrė Prezidento instituciją. Nuo 1994 m. spalio 25‑oji minima kaip Konstitucijos diena.
Įvykiai pasaulyje
1918 m. Šiaurės Rytų Italijoje prie Vitorio Veneto miesto prasidėjo paskutinis Antantės ir Austrijos-Vengrijos kariuomenių mūšis Pirmajame pasauliniame kare. Jį pralaimėjusi Austrija‑Vengrija lapkričio 3 d. pasirašė paliaubas, numatančias jos kariuomenės demobilizaciją ir karinio laivyno perdavimą Antantei.
1936 m. Vokietija ir Italija pasirašė karinio ir politinio bendradarbiavimo sutartį ir sudarė karinę politinę sąjungą – vadinamąją Berlyno–Romos ašį. Sutartimi Etiopija buvo pripažinta Italijai, šalys įsipareigojo toliau teikti paramą Ispanijos karinio maišto vadui generolui Francisco Franco ir pasidalijo įtakos sferomis Balkanus ir Dunojaus baseiną. Berlyno-Romos ašis buvo agresyvaus karinio politinio bloko, šių šalių sudaryto 1939 m., pradžia.
1943 m. Italijos Pietro Badoglio vyriausybė paskelbė Vokietijai karą. Atsakydama į tai Vokietija okupavo Šiaurės ir Vidurio Italiją.
Gimė
1825 m. – austrų kompozitorius, Vienos valso ir Vienos operetės klasikas Johannas Straussas. Mirė 1899 m.
1838 m. – prancūzų kompozitorius Georges’as Bizet. Mirė 1875 m.
1881 m. – ispanų dailininkas, kubizmo pradininkas Pablo Picasso. Mirė 1973 m.
1888 m. – amerikiečių jūrininkas ir lakūnas, poliarinių sričių tyrėjas Richardas Evelynas Byrdas. Atliko pirmuosius arktinius skrydžius, pirmasis perskrido virš Pietų ašigalio. Mirė 1957 m.
1920 m. – viena žymiausių lietuvių archeologių Rimutė Rimantienė. Tyrinėjo akmens ir bronzos amžiaus Lietuvos archeologijos paminklus.
1924 m. – Rumunijos karalius Mykolas I. Po Antrojo pasaulinio karo priešinosi komunistų pastangoms perimti valdžią, nepasirašinėjo komunistinės vyriausybės parengtų dekretų (vadinamasis karališkasis streikas). 1947 m. buvo priverstas atsisakyti sosto ir emigravo. Mirė 2017 m.
1928 m. – vyskupas Juozas Tunaitis. Mirė 2012 m.
1950 m. – anglų poproko dainininkas, grupės „Smokie“ vokalistas, kompozitorius Chrisas Normanas.
Mirė
1911 m. – prancūzų kraštovaizdžio architektas Édouard'as François André (71 m.).
1934 m. – kunigas, publicistas, Steigiamojo Seimo atstovas Juozas Purickis (51 m.). Buvo užsienio reikalų ministras, iš posto ir aktyvios politinės veiklos pasitraukė dėl vadinamosios Sacharino bylos (iškelta dėl cukraus kontrabandos). Vadovavo Lietuvos rašytojų ir žurnalistų, vėliau – Lietuvos žurnalistų sąjungoms.
1951 m. – Rytų apeigų vyskupas Pranciškus Petras Būčys (79 m.). Su kitais parengė Lietuvių krikščionių demokratų sąjungos programą, buvo Didžiojo Vilniaus seimo vienas pirmininkų, 1940 m. vedė Vatikano radijo pirmąja laidą lietuvių kalba.
1998 m. – dirigentas Algis Žiūraitis (70 m.).
