Įvykiai Lietuvoje
1417 m. Vytautas Didysis specialiu fundaciniu aktu įsteigė Medininkų, arba Žemaičių, vyskupiją. Konstanco bažnytinio susirinkimo deleguoti vyskupai Vilniaus katedros kleboną, žemaitiškai mokantį menų magistrą Motiejų Trakiškį konsekravo vyskupu ir paskyrė Žemaitijos vyskupijos ordinaru.
1795 m. Rusijai, Austrijai ir Prūsijai pasirašius Sankt Peterburgo trečiąją konvenciją įvyko Abiejų Tautų Respublikos trečiasis padalijimas. Rusijai iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atiteko Baltarusijos vakarinės žemės ir Lietuva (išskyrus Užnemunę), iš Lenkijos – Vakarų Voluinė ir Kuršo kunigaikštystė. Austrija užėmė lenkų žemes tarp Bugo, Vyslos ir Pilicos upių su Liublinu ir Krokuva, Prūsija – Užnemunę, dalį Palenkės ir Mazoviją su Varšuva.
1905 m. Vilniaus geležinkelininkai prisijungė prie visuotinio Rusijos darbininkų streiko. Netrukus Lietuvoje streikas apėmė paštą ir telegrafą. Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos Vilniaus grupė ir Bundas sudarė jungtinį komitetą šiems streikams vadovauti. Spalio 29 d. streiką Vilniuje caro kariuomenė numalšino jėga.
1935 m. priimtas Darbo rūmų įstatymas, pagal kurį 1936 m. Kaune buvo įsteigta nuolatinė darbininkų atstovybė Darbo rūmai. 1940 m. SSRS okupavus Lietuvą rūmai perorganizuoti į Profsąjungų centrą.
1935 m. Respublikos prezidentas paskelbė Medžioklės įstatymą, kuris visus metus draudė medžioti bebrus, briedžius, elnius, danielius, lūšis, stirnas ir kai kuriuos paukščius.
1996 m. įsikūrė Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija.
Įvykiai pasaulyje
1648 m. Vestfalijoje Šventosios Romos imperijai su Prancūzija ir Švedija pasirašius taikos sutartį baigėsi Trisdešimties metų karas. Tai buvo paskutinis didelis religinis karas Europoje ir pirmasis apėmęs beveik visas jos valstybes. Per šį karą labai sumenko religijos reikšmė, valstybių politikoje įsivyravo ekonominiai ir geopolitiniai interesai. Vestfalijos taika įtvirtino Vokietijos politinį susiskaldymą ir Prancūzijos hegemoniją, sulygino protestantų ir katalikų teises.
1789 m. Olandijoje suformuotai Belgijos revoliucinei armijai įžengus į Brabantą ir Flandriją prasidėjo vadinamoji Brabanto revoliucija – Belgijos provincijų sukilimas prieš Habsburgų valdymą. Iki gruodžio pradžios sukilėliai užėmė beveik visą Belgiją ir nušalino nuo valdžios imperatorių Juozapą II.
1922 m. Neapolyje vykusiame fašistų sąskrydyje Nacionalinės fašistų partijos lyderis Benito Mussolini, kalbėdamas 60 tūkst. šalininkų miniai, pareikalavo valdžią perduoti fašistų partijai. Spalio 27-ąją 40 tūkst. žmonių minia pradėjo žygį į Romą, pakeliui užimdama kitus miestus.
1929 m. staigiai kritus akcijų kursui Niujorko vertybinių popierių biržoje prasidėjo sunkiausia ir ilgiausia pasaulinė ekonominė krizė, vadinama Didžiąja depresija, kuri truko iki 1933 m. Po Juodojo ketvirtadienio Volstrite prasidėjo bankrotų banga. Lietuvoje Didžioji depresija pradėjo reikštis 1930 m. antroje pusėje pirmiausia žemės ūkyje. Krizė sudarė sąlygas Europoje (Vokietijoje, Italijoje, Balkanų šalyse) ir Lotynų Amerikoje įsigalėti dešiniosioms diktatūroms.
1945 m. įsigaliojo Jungtinių Tautų Chartija. Spalio 24-oji laikoma formalia Jungtinių Tautų organizacijos įsteigimo data.
1964 m. britų protektoratui Afrikos pietuose Šiaurės Rodezijai suteikta nepriklausomybė, šalis pasivadino Zambija – pagal Zambezės upę. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
2003 m. paskutinį kartą į orą pakilo viršgarsinis keleivinis lėktuvas „Concorde“. Šiais lėktuvais, kurių greitis buvo 2500–3000 km per val., pradėta skraidyti 1969 m. Jų buvo atsisakyta dėl 2000 m. Paryžiuje įvykusios lėktuvo katastrofos ir dėl didelių eksploatacijos išlaidų.
Gimė
1632 m. – olandų gamtininkas, mokslinės mikroskopijos pradininkas Antonie van Leeuwenhoekas. Mirė 1723 m.
1882 m. – vengrų kompozitorius, vienas žymiausių Vienos naujosios operetės kūrėjų Imre Kálmánas. Sukūrė apie 20 operečių, žymiausios – „Čardašo karalienė“, Bajaderė“, „Cirko princesė“. Mirė 1953 m.
1903 m. – mokytojas, lietuvių antinacinio ir antisovietinio pasipriešinimo dalyvis Konstantinas Bajerčius-Garibaldis. 1946 m. mirė kalėjime nuo kankinimų.
1920 m. – aktorius Stasys Paska. Mirė 1981 m.
Mirė
1601 m. – danų astronomas Tycho Brahe (54 m.). Dar iki teleskopo išradimo atliko tiksliausius žvaigždžių ir planetų stebėjimus ir matavimus. Atrado Mėnulio judėjimo metinius kitimus. Didžiausias jo indėlis į astronomiją – daugiau kaip 700 žvaigždžių tikslių koordinačių katalogas ir sistemingi daugiamečiai planetų stebėjimai. Po T.Brahe mirties jo asistentas Johannesas Kepleris, remdamasis T.Brahe stebėjimų duomenimis, suformulavo planetų judėjimo dėsnius.
1957 m. – prancūzų dizaineris Christianas Dioras (52 m.). 1946 m. Paryžiuje įkurti jo mados namai yra vieni garsiausių pazsaulyje.
1964 m. – moderniosios skulptūros pradininkas Lietuvoje Juozas Mikėnas (63 m.). Vienas žymiausių jo darbų – skulptūra „Pirmosios kregždės“, kurios išdidinta kopija stovi Vilniuje šalia Nacionalinės dailės galerijos.
1974 m. – rusų smuikininkas virtuozas Davidas Oistrachas (66 m.).
1989 m. Himalajuose kopdamas į Lhocės kalną (8516 m) žuvo vienas geriausių pasaulio alpinistų lenkas Jerzy Kukuczka (41 m.). Įkopė į visas 14 aukščiausių (per 8000 m) pasaulio viršūnių.
