Įvykiai Lietuvoje
1570 m. Vilniuje pradėjo veikti jėzuitų įkurta kolegija. Ji įsikūrė iš Žygimanto Augusto sekretoriaus nupirktuose dviaukščiuose mūriniuose pastatuose prie šv.Jonų bažnyčios. Vilniaus kapitula kolegijos bibliotekai perdavė didžiąją dalį neseniai mirusio Vilniaus vyskupo sufragano Jurgio Albinijaus bibliotekos.
1769 m. nuslopintas liepos mėnesį prasidėjęs Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas. Penki sukilimo vadai buvo nubausti mirtimi, dviem iš jų 1770 m. pradžioje ji įvykdyta, kiti valdovo malone po nuplakimo buvo įkalinti iki gyvos galvos.
1823 m. spalio 23–24 d. caro valdžia pradėjo masiškai suiminėti filomatų ir filaretų draugijų narius. Suimtieji tardomi neatskleidė tikrųjų filomatų tikslų ir daugiapakopės draugijos struktūros, bet areštai sustabdė draugijos veikimą. Neradus įkalčių dalis filomatų ir filaretų iš kalėjimo buvo išleisti tais pačiais metais, kiti – 1824 m. pradžioje. 10 aktyviausių filomatų ir 10 filaretų ištremti. Filomatų vadovai Tomaszas Zanas, Adomas Mickevičius, Józefas Jeżowskis buvo įkalinti.
1969 m. pirmąjį koncertą surengė Petro Bingelio įkurtas Kauno valstybinis choras.
1988 m. kardinolas Vincentas Sladkevičius aukojo šv.Mišias prie išvakarėse tikintiesiems grąžintos Vilniaus katedros. Jose dalyvavo apie 20 tūkst. žmonių.
1990 m. Aukščiausiojoje Taryboje susikūrė aštuonių deputatų Lenkų frakcija. Reglamente buvo numatyta, kad frakciją gali sudaryti ne mažiau 9 deputatų, tačiau lenkams buvo padaryta išimtis.
Įvykiai pasaulyje
1942 m. prasidėjo Antrojo pasaulinio karo Al Alameino mūšis, per kurį Didžiosios Britanijos kariuomenė išstūmė vokiečių ir italų kariuomenę iš Egipto į Libiją ir sužlugdė nacių planus užimti Egiptą.
1954 m. Paryžiuje NATO valstybės pasirašė su Vokietijos Federacine Respublika susitarimus dėl karinės sąjungos ir kuriais panaikino okupacinį režimą Vokietijoje. NATO šalys, siekdamos atsispirti SSRS karinės galios Vidurio Europoje stiprėjimui, sumažino VFR pramonės potencialo apribojimus, legalizavo Vokietijos ginklavimąsi ir pakvietė įstoti į NATO.
1956 m. prasidėjo Vengrijos revoliucija – sukilimas prieš Vengrijos komunistinį režimą. Budapešte, solidarizuodamiesi su darbininkų sukilimu Poznanėje, miestiečiai susirinko į mitingą prie paminklo lenkų veikėjui Józefui Bemui. Vakare jie nuvertė paminklą Stalinui, po neilgų kovų užėmė radijo stotį. Prie parlamento susirinkusi apie 300 tūkst. žmonių minia pareikalavo spaudos, žodžio laisvės, laisvų rinkimų, daugiau nepriklausomybės nuo SSRS. Kitomis dienomis demonstracijos peraugo į ginkluotą sukilimą, kurį tais pačiais metais nuslopino sovietų tankai.
2002 m. Maskvoje čečėnų teroristai užgrobė teatro pastatą Dubrovkos mikrorajone ir įkaitais iki spalio 26-osios laikė daugiau kaip 900 miuziklo „Nord-Ost“ aktorių ir žiūrovų. Per įkaitų išlaisvinimo operaciją žuvo 130, buvo sužeista beveik 700 žmonių.
2011 m. Libijos laikinoji nacionalinė taryba spalio 23-iąją paskelbė nacionaline švente – Išsivadavimo iš Muammaro al-Gaddafi režimo ir pergalės diena.
Gimė
1715 m. – Rusijos imperatorius Petras II. Sostą užėmė būdamas 11 metų, už jį valdė buvęs Petro I patikėtinis Aleksandras Menšikovas, vėliau – kunigaikščiai Dolgorukiai. Mirė 1730 m.
1810 m. – skulptorius, 1830 ir 1863 m. sukilimų dalyvis Henrikas Dmachauskas. Užsienyje gyveno ir kūrė Henry D.Saunderso slapyvardžiu. Sukūrė Vilniaus katedros šv.Vladislovo skulptūrą. Žuvo 1863 m.
1920 m. – italų vaikų literatūros rašytojas ir žurnalistas, Anderseno premijos laureatas Gianni Rodari. Žymiausias kūrinys – apysaka-pasaka „Čipolino nuotykiai“. Mirė 1980 m.
1940 m. – brazilų futbolininkas, FIFA paskelbtas geriausiu XX a. pasaulio futbolininku, Pelé (tikroji pavardė Edsonas Arantes do Nascimento).
Mirė
1869 m. – Didžiosios Britanijos politikas, tris kartus ėjęs ministro pirmininko pareigas, lordas Edwardas Smithas-Stanley (70 m.). Buvo ilgiausiai Konservatorių partijai vadovavęs politikas.
2009 m. – tautodailininkė tapytoja Monika Bičiūnienė (99 m.). Tapyti pradėjo 50 metų, yra viena žymiausių lietuvių tapytojų primityvisčių.
