Įvykiai Lietuvoje
1864 m. Vilniuje buvo uždegti pirmieji dujiniai žibintai. Bijodamas Vilniaus krašte stiprėjančių revoliucinių nuotaikų leidimo skubiai įvesti dujinį apšvietimą mieste paprašė generalgubernatorius Michailas Muravjovas. Tuo tikslu Vilniuje buvo pastatytas dujų fabrikas. Gatvės iš pradžių buvo apšviečiamos tik iki vidurnakčio ir tik tada, kai nešviesdavo mėnulis. Vasarą žibintų nedegdavo.
1888 m. Klaipėdoje, kuri tuo metu priklausė Prūsijai, pradėjo veikti pirmoji telefono stotis, aptarnaujanti 23 abonento linijas.
1988 m. spalio 22–23 d. Vilniuje vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas. Buvo išrinkta Sąjūdžio seimo Taryba ir patvirtinta programa. Spalio 22-ąją kalbėdamas suvažiavime Algirdas Mykolas Brazauskas paskelbė, kad tikintiesiems grąžinama Vilniaus katedra.
1992 m. spalio 22–23 d. Rytų Lietuvoje dėl smarkios šlapdribos susidarė 21–25 cm storio sniego danga. Šlapio sniego apdraba ant laidų ir medžių šakų sudarė 20–25 mm, nuo apšalo svorio trūkinėjo laidai, virto stulpai ir lūžo medžiai.
2002 m. naujas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardu pavadintas tiltas per Nemuną sujungė Kauno miesto centrą su Freda ir Aleksotu. Tiltas pradėtas statyti 1991 m., turėjo būti baigtas 1996 m., bet dėl lėšų trūkumo darbai ne kartą buvo stabdomi.
2009 m. Seimas Teisės ir teisėtvarkos komitetui pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl vadinamosios Garliavos pedofilijos bylos tyrimo.
Įvykiai pasaulyje
1797 m. prancūzas André-Jacques’as Garnerinas Paryžiuje, virš Monso parko, pirmasis iš maždaug kilometro aukščio atliko šuolį jo sukonstruotu parašiutu be standaus rėmo, su anga kupolo viršuje orui išeiti.
1881 m. įvyko pirmasis Bostono simfoninio orkestro koncertas. Vėliau orkestras pirmasis atliko daugelį XX a. kompozitorių kūrinių.
1914 m. Varšuvoje įkurta slapta Lenkų karinė organizacija. Jos nariai, vadinamieji peoviakai, veikė Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Rusijoje ir Lietuvoje, čia 1919 m. mėgino įvykdyti valstybinį perversmą.
1938 m. amerikietis teisininkas Chesteris Floydas Carlsonas improvizuotoje laboratorijoje Niujorko viešbutyje „Astoria“ padarė pirmąją pasaulyje kserokopiją. 1940 m. Ch.F.Carslonas patentavo savo kopijuoklį.
1962 m. JAV prezidentas Johnas F.Kennedy įsakė sustiprinti JAV karinę jūrų bazę Gvantaname Kuboje. Spalio 25-ąją SSRS raketų Kuboje klausimą iškėlus Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje prie Kubos priartėję SSRS prekybos laivai, kuriais, manoma, į Kubą buvo gabenamos branduolinės raketos, sovietų lyderio Nikitos Chruščiovo įsakymu grįžo atgal. Karibų krizė buvo sukėlusi branduolinio karo pavojų – tomis dienomis abiejų pusių ginkluotose pajėgose buvo paskelbta aukščiausia karinė parengtis.
1975 m. nuo SSRS erdvėlaivio „Venera 9“ atsiskyręs modulis nusileido Veneroje ir pirmą kartą padarė Veneros paviršiaus panoraminę nuotrauką.
2019 m. vainikuotas Japonijos imperatorius Naruhito.
Gimė
1739 m. – prancūzų architektas klasicistas Jeanas-François-Thérèse’as Chalgrinas. Pagal jo projektą pastatyta Paryžiaus Triumfo arka. Mirė 1811 m.
1811 m. – vengrų kompozitorius, vienas žymiausių romantikų, pianistas virtuozas Ferencas Lisztas. Mirė 1886 m.
1844 m. (kitais duomenimis – spalio 23 d.) – prancūzų aktorė Sarah Bernhardt. Mirė 1923 m.
1870 m. – rusų rašytojas, Nobelio premijos laureatas Ivanas Buninas. Mirė 1953 m.
1875 m. – pirmasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas. Panevėžyje pastatydino katedrą, vyskupijoje įkūrė 11 parapijų, pastatydino 15 bažnyčių, 14 viešų ar pusiau viešų koplyčių. Pirmasis Lietuvoje įvedė šv. Mišias jaunimui. Mirė 1958 m.
1938 m. – fotografijos, kino ir televizijos kritikas Skirmantas Valiulis. Mirė 2011 m.
1943 m. – prancūzų kino aktorė Catherine Deneuve.
Mirė
1615 m. – Vilniaus vyskupas Benediktas Vaina (apie 59 m.). Prisidėjo prie Vilniaus katedros ir varpinės rekonstrukcijos, katedroje įrengė naujus vargonus, rengė piligrimines keliones į Trakus. 1604 m. karalaitį Kazimierą paskelbus šventuoju surengė iškilmes ir pašventino jo garbei pradėtos statyti Šv.Kazimiero bažnyčios pamatus.
1906 m. – prancūzų tapytojas postimpresionistas Paulis Cézanne’as (67 m.).
