Įvykiai Lietuvoje
1383 m. Tepliavoje (dabar Gvardeiskas Kaliningrado srityje) Vygando vardu apsikrikštijo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Tai patvirtindamas Ordinui užrašė žemaičius iki Nevėžio. Antrą kartą Vytautas krikštijosi 1386 m. Aleksandro vardu.
1658 m. Jurijaus Dolgorukio vadovaujama rusų kariuomenė Verkių mūšyje nugalėjo Lietuvos lauko etmono Vincento Aleksandro Gosievskio karinį junginį, V.A.Gosievskis pateko į rusų nelaisvę. Verkių mūšiu Rusija nutraukė nuo 1656 m. Šiaurės kare galiojusias Nemėžio paliaubas ir tuo metu prie Vilniaus vykusias LDK ir Rusijos delegacijų derybas taikai sudaryti.
1988 m. paskelbtas Lietuvos sovietinės Vyriausybės nutarimas grąžinti tikintiesiems ateizmo muziejumi paverstą Šv.Kazimiero bažnyčią Vilniuje.
1993 m. įsteigta Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Įvykiai pasaulyje
1097 m. per pirmąjį kryžiaus žygį kryžininkai pradėjo Antiochijos (dabar Antakijos miestas Turkijos pietuose) apsiaustį. Kitų metų vasarą ją užėmė ir įkūrė kryžininkų valstybę Artimuosiuose Rytuose Antiochijos kunigaikštystę. Pasak legendos, kryžininkams užimti Antiochiją padėjo apsiaustame mieste surasta Šventoji, arba Longino, ietis, kuria buvo pervertas nukryžiuoto Kristaus šonas.
1520 m. Ferdinando Magelano ekspedicija prie Pietų Amerikos žemyno atrado Atlanto ir Ramųjį vandenyną jungiantį sąsiaurį, vėliau pavadintą jo vardu. Į pietus nuo šio sąsiaurio esančią žemę F.Magelanas pavadino Ugnies Žeme.
1805 m. prie Trafalgaro kyšulio Ispanijos pietvakariuose, netoli Gibraltaro sąsiaurio, įvyko didžiausias XIX amžiuje jūrų mūšis, kuriame Didžiosios Britanijos karinis laivynas, vadovaujamas admirolo Horatio Nelsono, susikovė su jungtiniu Prancūzijos ir Ispanijos laivynu. Per pusšeštos valandos trukusį mūšį Prancūzijos ir Ispanijos laivynas buvo visiškai sumuštas. Po mūšio Didžioji Britanija galutinai įsivyravo jūroje ir sužlugdė Napoleono I ketinimus išsilaipinti Didžiosios Britanijos salose.
1956 m. Lenkijos jungtinė darbininkų partija, vadovaujama spalio 19 d. partijos pirmuoju sekretoriumi išrinkto Władysławo Gomułkos ir gavusi SSRS vadovybės pritarimą vadinamajam lenkiškajam keliui į socializmą, paskelbė naują politinį kursą: numatyta demokratizuoti politinį socialinį gyvenimą, normalizuoti santykius su Bažnyčia, keisti ekonominę politiką (atsisakyti žemės ūkio kolektyvizacijos), plėtoti vadinamąją darbininkų savivaldą. Šie įvykiai Lenkijoje, vadinami Spalio politiniu lūžiu, buvo vienas veiksnių, kurie paskatino 1956 m. revoliuciją Vengrijoje.
2007 m. Turkijoje vyko konstitucinis referendumas, kuriame dauguma rinkėjų pritarė, kad šalies prezidentas būtų renkamas visuotiniu balsavimu – iki tol šalies vadovą rinko parlamentas.
Gimė
1833 m. – švedų chemikas, inžinierius, dinamito išradėjas Alfredas Nobelis. Sukūrė bei patentavo ir kitų sprogiųjų mišinių gamybos būdų – iš viso registravo 355 patentus. Jausdamas kaltę dėl savo išradimų, kurie plačiai pritaikyti karinėje pramonėje atnešė jam daug pelno, didesnę dalį savo turto paliko Nobelio premijos fondui. Mirė 1896 m.
1906 m. – skulptorius Petras Aleksandravičius. Mirė 1997 m.
1949 m. – Izraelio politikas, ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu.
1972 m. – istorikas, Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas.
Mirė
1805 m. Trafalgaro mūšyje prancūzų šaulio sunkiai sužeistas mirė Didžiosios Britanijos karo veikėjas, admirolas H.Nelsonas (47 m.).
1931 m. – austrų rašytojas, vienas žymiausių modernistų Arthuras Schnitzleris (69 m.). Dirbo gydytoju, domėjosi psichoanalize ir hipnoze. Pagal vieną originaliausių jo kūrinių – apysaką „Sapno novelė“ – režisierius S. Kubrickas sukūrė filmą „Plačiai užmerktos akys“.
1945 m. – visuomenės veikėja Felicija Bortkevičienė (72 m.).
1969 m. – amerikiečių rašytojas, bytnikų svarbiausias atstovas Jackas Kerouacas (47 m.). Žymiausias kūrinys – romanas „Kelyje“.
1975 m. – aktorius Bronius Babkauskas (54 m.).
1984 m. – prancūzų režisierius, Naujosios bangos kino vienas pradininkų François Truffaut (52 m.).
2006 m. aviakatastrofoje žuvo M‑1 radijo transliuotojų grupės įkūrėjas ir savininkas, komercinio radijo Lietuvoje vienas pradininkų Hubertas Grušnys (45 m.).
