Įvykiai Lietuvoje
1655 m. per Abiejų Tautų Respublikos ir Rusijos karą prie Vilniaus artėjant rusų armijai Kėdainiuose dalis LDK didikų sudarė uniją su Švedija. Buvo nutraukta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės unija su Lenkija, atsisakyta paklusnumo jos karaliui Jonui Kazimierui, Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskelbtas Švedijos karalius. LDK vardu sutartį pasirašė Jonušas Radvila su didikais ir bajorais – iš viso 1134 žmonės. Švedijos karalius sutarties nepatvirtino, o kitų metų pavasarį švedus iš Lietuvos išvijus sutartis neteko reikšmės.
1791 m. Seimas priėmė Abiejų Tautų tarpusavio įžadą – Konstitucijos pataisą, kuri įtvirtino LDK teises ir statusą Abiejų Tautų Respublikoje. Įžadas skelbė, kad LDK ir Lenkija turės vienodai atstovų bendrose valstybinėse institucijose – Karo ir Iždo komisijose, joms pakaitomis ir vienodą laiką vadovaus abiejų šalių atstovai. Šalys turės po lygiai ministrų ir kitų pareigūnų su tais pačiais titulais ir ta pačia kompetencija. Abiejų Tautų tarpusavio įžadu Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė pradėtos traktuoti kaip dvi lygiavertės politinės partnerės.
1918 m. Vokietija patvirtino, kad pripažįsta Lietuvą nepriklausoma valstybe ir yra pasirengusi perduoti Lietuvos valdymą patiems lietuviams. Lietuvos Taryba gavo leidimą sudaryti vyriausybę.
1990 m. spalio 20–22 d. vykusiame Kovo 11-osios partijos suvažiavime partija pakeitė pavadinimą į Nepriklausomybės partija. Jos pirmininku buvo išrinktas Virgilijus Čepaitis. Suvažiavime priimta nuostata, kad partijos nariais negali būti buvę komunistai.
2003 m. Pasaulio turizmo organizacijos XV generalinėje asamblėjoje Pekine Lietuva tapo tikrąja šios organizacijos nare.
Įvykiai pasaulyje
1709 m. buvęs Abiejų Tautų Respublikos valdovas Augustas II ir Rusijos caras Petras I sudarė Torunės sutartį, kuria Petras I pažadėjo padėti Augustui II atgauti ATR sostą. Respublikos Seimas Varšuvoje, remdamasis šia sutartimi, 1710 m. pradžioje Stanislovą Leščinskį pašalino iš sosto.
1793 m. Prancūzijos konventas įkūrė Revoliucinį tribunolą, kuris turėjo kovoti su Prancūzijos revoliucijos priešininkais. Tribunolo sprendimai buvo galutiniai ir neskundžiami, pagal 1794 m. priimtą įstatymą Tribunolas arba išteisindavo, arba bausdavo mirtimi. Šis teismas nuteisė mirti karalienę Mariją Antuanetę, žirondistus ir patį Revoliucinio tribunolo idėjos autorių Georges’ą Jacques’ą Dantoną. Ypač daug mirties nuosprendžių Revoliucinis tribunolas priėmė jakobinų teroro laikotarpiu.
1870 m. Italijos karalystės armijai užėmus Romą ir Popiežiaus valstybės armijai kapituliavus popiežius Pijus IX neapibrėžtam laikui atidėjo nuo 1869 m. gruodžio Vatikane vykusį visuotinį Katalikų Bažnyčios Vatikano I susirinkimą. Susirinkimas vėliau pratęstas nebuvo.
1905 m. (pagal Julijaus kalendorių – spalio 7 d.) Maskvos geležinkelio darbininkai paskelbė visuotinį geležinkelininkų streiką, kuris peraugo į visuotinį politinį streiką visoje Rusijoje. Mėnesio pabaigoje Rusijoje streikavo apie 2 mln. darbininkų. Spalio streikas privertė imperatorių Nikolajų II paskelbti manifestą, kuriuo pažadėjo įkurti Rusijos įstatymų leidybos instituciją Valstybės Dūmą.
1944 m. Antrajame pasauliniame kare JAV kariuomenė Ramiojo vandenyno pietvakarinėje dalyje pradėjo puolamąją operaciją prieš Japoniją. Jos tikslas buvo užimti Filipinų salyną. Iki 1945 m. liepos amerikiečiai užėmė didžiąsias salas ir salyną išvadavo. Po Filipinų operacijos susidarė palankios sąlygos JAV kariuomenei pulti Japonijos salas.
1944 m. SSRS kariuomenė ir Jugoslavijos partizanai iš nacių išvadavo Belgradą.
Gimė
1677 m. – Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis. Visiškos valdžios Lietuvoje neturėjo, nes buvo remiamas tik Sapiegų, jam valdant labai sumažėjo Lietuvos prekyba su užsienio šalimis. Mirė 1766 m.
1755 m. – Prancūzijos karo veikėjas, padėjęs Napoleonui Bonapartui įvykdyti valstybės perversmą, François Josephas Lefebvre’as. Mirė 1820 m.
1928 m. – rašytojas Mykolas Sluckis. Mirė 2013 m.
Mirė
1794 m. – škotų architektas Jamesas Adamas (62 m.), su broliu Robertu sukūręs savitą architektūros stilių, kuriam būdinga dekoratyvumas, darnios proporcijos, puošnus interjeras, antikinių motyvų lipdiniai ir puošyba.
1980 m. – Lietuvos karo veikėjas, divizijos generolas, vienas Giedraičių mūšio plano rengėjų Stasys Pundzevičius (87 m.). Buvo Birželio sukilimo vienas organizatorių, Lietuvos laikinosios vyriausybės paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.
2011 m. Libijos sukilėliai nužudė gegužės mėn. nuverstą Libijos diktatorių Muammarą Gaddafi (69 m.).
