Įvykiai Lietuvoje
1323 m. Vilniuje didysis kunigaikštis Gediminas su Livonija sudarė taikos ir prekybos sutartį, kuria susitariančių šalių valdomos teritorijos paskelbtos taikos žemėmis, jų sausumos ir vandens keliai – laisvi be muitų abiejų šalių pirkliams. Šia taika LDK norėjo baigti karą su Livonijos ordinu ir stiprinti kontaktus su Rygos miestu. Livonija sutartį sudarė verčiama popiežiaus, nes Gediminas buvo pasižadėjęs krikštytis. Šia sutartimi pagoniška Lietuva buvo pripažinta tarptautiniu mastu, nes po metų popiežius ją patvirtino ir pareikalavo 4 metus jos laikytis.
1413 m. Liublino vaivadijoje, Horodlėje, LDK ir Lenkijos karalystės atstovai iš naujo sureguliavo abiejų valstybių ir jų valdovų santykius. Jogailos ir Vytauto susitarime pažymėta, kad, norėdami apsaugoti Lietuvą nuo Vokiečių ordino, ją iš naujo prijungia prie Lenkijos karalystės. Bažnyčioms Lietuvoje garantuotos tos pačios privilegijos kaip Lenkijoje. Abiejų valstybių elitas įpareigotas ištikimai tarnauti Jogailai ir Vytautui bei jų įpėdiniams, pastarųjų nerinkti vieniems be kitų žinios. Lietuvos didikų akte konstatuota, kad Lietuvos bajorai pasižada Vytautui mirus jo įpėdinį rinkti tik pritarus Lenkijos karaliui ir luomams. Lenkų ponų akte pažymėta, kad jie lietuvių bajorams suteikia lenkų herbus su teise juos paveldėti.
1810 m. Vilniuje, Užupyje, įsteigtos Bernardinų kapinės.
1921 m. Lietuvos policija (tuo metu vadinta milicija) pirmą kartą šventė savo profesinę šventę. Kaip profesinė šventė Policijos diena buvo atkurta 1990 m.
1922 m. į apyvartą išleista Lietuvos Respublikos nacionalinė valiuta litas. Lietuvos banko ir valstybinių iždinių kasose iki tol cirkuliavę auksinai pradėti keisti į litus oficialiai nustatytu dienos kursu – 1 litas už 175 auksinus. Apyvartoje esančius mokamuosius ženklus į litus planuota pakeisti per 3 mėnesius, vėliau terminas pratęstas.
1951 m. sovietai pradėjo Lietuvos gyventojų trėmimo operaciją „Osen“ (Ruduo). Ją vykdė 15 tūkst. saugumo darbuotojų, kariškių, milicininkų, stribų ir apie 8000 sovietinių aktyvistų. Per dvi dienas buvo ištremta 16 150 žmonių, iš jų 5278 vaikai. Per visus 1951 metus iš Lietuvos iš viso buvo ištremta 21 177 gyventojai.
1989 m. Maskvoje SSRS liaudies deputatai iš Lietuvos įteikė Michailui Gorbačiovui 40 deputatų iš Lietuvos pareiškimą, kuriame buvo sakoma, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos įjungimas į SSRS buvo šių šalių okupacija, ir pasiūlyta šią problemą spręsti suinteresuotų šalių derybomis.
1990 m. Šalčininkų rajone, Eišiškėse, įvyko Vilniaus krašto lenkų suvažiavimas, kuris paskelbė deklaraciją dėl lenkų nacionalinio teritorinio krašto su autonominiu statusu Lietuvos sudėtyje įkūrimo.
1991 m. Vilniuje atidaryta Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada.
Įvykiai pasaulyje
1187 m. Egipto sultonas Saladinas užėmė Jeruzalę ir netrukus išvijo kryžininkus iš didesnės Sirijos ir Palestinos dalies.
1958 m. Prancūzijos valda Vakarų Afrikoje Gvinėja paskelbė nepriklausomybę. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1997 m. penkiolika Europos Sąjungos valstybių pasirašė Amsterdamo sutartį, kuria prieglobsčio, vizų, imigracijos ir išorinių sienų kontrolės klausimus perdavė Europos Sąjungos kompetencijai. Sutarčiai 1999 m. gegužės 1-ąją įsigaliojusi Šengeno sutartis tapo Europos Sąjungos teisinės sistemos sudėtine dalimi.
Gimė
1869 m. – Indijos tautinio išsivadavimo judėjimo vadovas, nesmurtinio pasipriešinimo politinės taktikos pradininkas Mohandas Gandhi. 1919 m. britų administracijai Indijoje paskelbus įstatymą, leidžiantį be teismo įkalinti politiniu kurstymu įtariamus politikus, paragino nebendradarbiauti su kolonijine valdžia, boikotuoti britų prekes, rengti kitas pilietinio nepaklusnumo akcijas. Tai daugelyje Indijos provincijų sukėlė pasipriešinimo kolonijinei valdžiai bangą. Nuo tada M.Gandhi pradėtas vadinti Mahatma (Didžiąja siela). Nušautas 1948 m.
1919 m. – amerikiečių ekonomistas, Nobelio premijos laureatas Jamesas McGillis Buchananas. Nagrinėjo viešųjų finansų ir valstybės skolos problemas. Mirė 2013 m.
1938 m. – grafikė Gražina Didelytė. Mirė 2007 m.
Mirė
1515 m. – Žygimanto Senojo pirmoji žmona Barbora Zapojaja (apie 20 m.). Buvo Vengrijos karaliaus Jono Zapojajo sesuo.
1803 m. – JAV politikos veikėjas, Nepriklausomybės deklaracijos signataras Samuelis Adamsas (81 m.).
1961 m. – skulptorius, medalių kūrėjas Petras Rimša (79 m.). Žymiausi kūriniai – skulptūros „Lietuvos mokykla“ ir „Artojas“.
