Įvykiai Lietuvoje
1432 m. Gardine Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė sudarė sutartį, kuria Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis patvirtino ištikimybę Lenkijos karaliui Jogailai. Jogaila jam pavedė valdyti LDK, pasilikdamas sau ir įpėdiniams aukščiausiojo Lietuvos kunigaikščio titulą. Lietuvai leista turėti atskirą, bet bendrai su lenkų bajorais renkamą didįjį kunigaikštį. Sutartis įpareigojo Žygimantą Kęstutaitį ir jo įpėdinius niekada nesivainikuoti Lietuvos karaliaus vainiku. Po jo mirties Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė turėjo atitekti Jogailai ir jo įpėdiniams.
1929 m. Kaune atnaujinta vadinamoji Lašinių skutimo byla. Tautininkų vyriausybė ją atnaujino siekdama susilpninti Lietuvos ūkininkų sąjungos, kaip politinio konkurento, įtaką. Baudžiamoji byla už sukčiavimą 1923–1925 m. tiekiant kariuomenei lašinius 1926 m. buvo iškelta Lietuvos ūkininkų sąjungos aštuoniems veikėjams (tarp jų 4 buvusiems Seimo atstovams) ir 3 karininkams. Nuo iš JAV importuojamų lašinių nuskutus antspaudus būdavo dedami nauji antspaudai ir parduodami aukštesnėmis lietuviškų lašinių kainomis.
1991 m. Helsinkyje Vytautui Landsbergiui pasirašius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Baigiamąjį aktą Lietuva tapo šios organizacijos nare.
Įvykiai pasaulyje
1880 m. baigta statyti gotikinė penkianavė Kelno katedra – Pasaulio paveldo paminklas. Jos statyba prasidėjo XIII a. viduryje. Per Antrąjį pasaulinį karą katedra apgriauta, vėliau atstatyta.
1970 m. Pranas Brazinskas (tuo metu atlikęs bausmę kalėjime gyveno Uzbekijos Kokando mieste) kartu su penkiolikmečiu sūnumi Algirdu užgrobė „Aeroflot“ lėktuvą „An-24“, skridusį maršrutu Batumis–Suchumis, su 46 keleiviais. Nušovęs stiuardesę, sužeidęs pilotą ir šturmaną bei vieną keleivį privertė nutupdyti lėktuvą Turkijos mieste Trabzone. Tai buvo pirmas atvejis Sovietų sąjungoje, kai asmuo užgrobęs lėktuvą su juo pabėga į užsienį. Turkijos valdžia nepakluso SSRS valdžios reikalavimui ir negrąžino Brazinskų, šios šalies teismas P.Brazinską nuteisė aštuonerius, o A.Brazinską – dvejus metus kalėti. Sovietų sąjungoje abu Brazinskai už akių buvo nuteisti mirties bausme.
1990 m. Sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorabčiovui paskirta Nobelio taikos premija.
2003 m. Kinijos erdvėlaiviu „Šendžou 5“ aplink Žemę apskriejo pirmasis Kinijos kosmonautas.
Gimė
1814 m. – rusų rašytojas, rusų psichologinio romano pradininkas Michailas Lermontovas. Mirė 1841 m.
1844 m. – vokiečių filosofas Friedrichas Nietzsche. Mirė 1900 m.
1892 m. – chirurgas, pirmasis Lietuvoje atlikęs kraujo perpylimą, Vladas Kuzma. Mirė 1942 m.
1908 m. – škotų kilmės amerikiečių ekonomistas Johnas Kennethas Galbraithas. Pirmasis pavartojo terminą „intelektinis kapitalas“. Mirė 2006 m.
1920 m. – amerikiečių rašytojas, išgarsėjęs knygomis apie mafiją, Mario Puzo. Žymiausias kūrinys – romanas „Krikštatėvis“. Mirė 1999 m.
1952 m. – aktorė Dalia Overaitė.
1968 m. – dizaineris, teatro kostiumų dailininkas Juozas Statkevičius.
Mirė
1817 m. Šveicarijoje mirė Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas, 1794 m. sukilimo vienas organizatorių ir vadų Tadas Kosciuška (71 m.). Palaikai po poros metų atvežti į Krokuvą ir palaidoti Vavelio katedroje.
1943 m. – kompozitorius ir dirigentas Stasys Šimkus (56 m.).
1946 m. paskirto mirties nuosprendžio įvykdymo išvakarėse kalėjime nusinuodijo nacių Vokietijos valstybės ir karo veikėjas, gestapo vadovas, Adolfo Hitlerio įpėdinis Hermananas Wilhelmas Göringas (53 m.).
1959 m. KGB agentas nužudė ukrainiečių nacionalinio išsivadavimo kovos vadovą Stepaną Banderą (50 m.).
2005 m. – dirigentas, Nacionalinės premijos laureatas Jonas Dainius Aleksa (66 m.).
