Įvykiai Lietuvoje
1773 m. Lietuvos vicekanclerio Jokimo Liutauro Chreptavičiaus ir Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio iniciatyva Abiejų Tautų Respublikos Seimas įkūrė Edukacinę komisiją švietimui organizuoti. Ją sudarė aštuoni nariai, vadinami komisarais, nuo 1776 m. narių buvo dvylika. Buvo renkami šešeriems metams ir kas dveji metai turėjo atsiskaityti Seimui. Edukacinė komisija laikoma pirmąja Europoje pasaulietine švietimo ministerija. Iki tol švietimui Lietuvoje ir Lenkijoje vadovavo jėzuitai.
1949 m. Juozas Lukša-Daumantas buvo paskirtas Lietuvos pogrindžio atstovu užsieniui. Numatyta, kad jis palaikys ryšį tarp Lietuvos rezistencinio judėjimo ir Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto. J.Lukšai buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis. 1950 m. spalio 3 d. Lukša su kitais desantininkais nusileido į Tyrelių mišką Tauragės apylinkėse.
1992 m. Vilniuje buvusiuose KGB rūmuose įsteigtas Genocido aukų muziejus.
2012 m. vyko konsultacinis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos. Teikta nuostata statyti naują atominę elektrinę absoliučia balsavusiųjų dauguma buvo nepriimta.
Įvykiai pasaulyje
1066 m. Anglijos pietryčiuose prie Heistingso miesto įvyko Anglijos karaliaus Haraldo II ir Normandijos kunigaikščio Vilhelmo kariuomenių mūšis. Laimėjusi mūšį normandų kariuomenė įžengė į Londoną, Vilhelmas, vėliau imtas vadinti Vilhelmu I Užkariautoju, pasiskelbė Anglijos karaliumi. Anglijoje įsitvirtino normandai.
1809 m. Vienos Šėnbruno rūmuose Austrija ir Prancūzija sudarė taikos sutartį, kuria Austrija pripažino visus ankstesnius Napoleono I užkariavimus, o Napoleono I brolį Juozapą Bonapartą – Ispanijos karaliumi. Po Šėnbruno sutarties Austrija prarado septintadalį savo teritorijos ir faktiškai tapo priklausoma nuo Prancūzijos. Sutarties sąlygas 1814 m. panaikino Vienos kongresas.
1920 m. Tartu mieste sovietų Rusija ir Suomija pasirašė taikos sutartį, kuri baigė 1918-1920 m. karą. Sutartis nustatė šių šalių valstybinę sieną: Suomija atsisakė teritorinių pretenzijų į Rytų Kareliją, Sovietų Rusija atidavė jai Vakarų Kareliją iki Sestro upės ir kai kurias kitas teritorijas. Suomija įsipareigojo demilitarizuoti Suomių įlankos salas. Tartu taikos nustatyta siena galiojo iki 1939-1940 m. SSRS ir Suomijos karo.
1962 m. JAV oro pajėgų žvalgybinis lėktuvas „U-2“ skrisdamas virš Kubos užfiksavo saloje statomas SSRS raketines bazes. JAV administracijai gavus įrodymų, kad SSRS slapta į revoliucinių nuotaikų apimtą salą atgabeno raketų su branduolinėmis galvutėmis, kilo tarptautinė Karibų krizė. Nors po kelių dienų SSRS užsienio reikalų ministras patikino, jog SSRS neketina Kuboje dislokuoti puolamųjų ginklų, abiejų pusių ginkluotose pajėgose buvo paskelbta aukščiausia karinė parengtis.
1964 m. Sovietų sąjungos komunistų partijos CK plenumo posėdyje Nikitos Chruščiovo nuvertimo iniciatorius Leonidas Brežnevas buvo išrinktas SSKP pirmuoju sekretoriumi – faktiškuoju SSRS vadovu.
1981 m. Egipto prezidentu tapo Muhammadas Hosni Mubarakas. Po to keturis kartus buvo perrinktas, Egiptą valdė iki 2011 m. Arabų pavasario įvykių.
Gimė
1890 m. – JAV valstybės ir karo veikėjas, armijos generolas, per Antrąjį pasaulinį karą JAV kariuomenės Europoje ir Sąjungininkų ekspedicinių pajėgų Vakarų Europoje vyriausiasis vadas, 1953–1961 m. JAV prezidentas Dwightas Davidas Eisenhoweris. Mirė 1969 m.
1909 m. – dirigentas, kompozitorius, išeivijos veikėjas Alfonsas Mikulskis. 1940 m. Vilniuje įkūrė šaulių vyrų chorą, kurį sujungė su žmonos Onos vadovaujamu kanklininkių orkestru bei tautinių šokių grupe ir subūrė Čiurlionio ansamblį. Pasitraukęs į Vakarus 1944 m. atkūrė ansamblio veiklą, buvo jo vadovas iki mirties. Mirė 1983 m. tą pačią dieną.
1927 m. – anglų aktorius seras Rogeris George’as Moore’as. Išgarsėjo Agento 007-Džeimso Bondo vaidmeniu, sukūręs jį septyniose serijose. Mirė 2017 m.
1940 m. – anglų popdaininkas, pirmasis už nuopelnus muzikai karalienės įšventintas į riterius, seras Cliffas Richardas.
Mirė
1066 m. Heistingso mūšyje žuvo paskutinis anglosaksų Anglijos karalius Haraldas II (apie 46 m.).
1990 m. – amerikiečių kompozitorius, pianistas ir dirigentas, miuziklo „Vestsaido istorijos“ autorius Leonardas Bernsteinas (72 m.).
2001 m. – kunigas, pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyvis, tikinčiųjų ir pilietinių teisių gynėjas monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas (79 m.).
2001 m. – krepšinio treneris Vytautas Bimba (74 m.).
2008 m. – krepšininkas, treneris Kazys Petkevičius (82 m.).
