Įvykiai Lietuvoje
1398 m. Nemuno Salyno saloje ties Nevėžio žiotimis Vytautas Didysis ir Vokiečių ordino didysis magistras Konradas von Jungingenas sudarė sutartį, kuria Vytautas, norėdamas netrukdomai veikti Rytuose ir nepripažinti Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lenkijos siuzereniteto, ordinui atidavė Žemaitiją iki Nevėžio ir pusę Sūduvos. Salyno sutartimi Vytautas taip pat apsidraudė nuo Vokiečių ordino paramos ieškančio Švitrigailos.
1920 m. Lietuva pateikė prašymą priimti ją į Tautų Sąjungą, jis buvo atmestas dėl geopolitinių priežasčių. Visateise Tautų Sąjungos nare Lietuvos Respublika tapo 1921 m.
1935 m. tebesitęsiant rugpjūčio mėnesį prasidėjusiam Užnemunės valstiečių streikui opozicinių partijų atstovai (valstiečių liaudininkų ir krikščionių demokratų veikėjai Kazys Grinius, Mykolas Sleževičius, Aleksandras Stulginskis ir kiti) pasirašė memorandumą vyriausybei reikalaudami demokratinių rinkimų ir atsižvelgti į valstiečių reikalavimus.
1956 m. išdavus Karo mokyklos laikų bendramoksliui Kaune suimtas Adolfas Ramanauskas-Vanagas su žmona.
1990 m. spalio 12–13 d. Vilniuje vyko steigiamasis Žemdirbių sąjungos suvažiavimas.
1993 m. Vilniuje prie savo namų kriminalinių nusikaltėlių nušautas žurnalistas Vitas Lingys (33 m.). Tais pačiais metais buvo įsteigta kasmetinė V.Lingio premija principingiausiam teisėsaugos temomis rašančiam žurnalistui.
2008 m. pradėjo transliuoti „Lietuvos ryto TV“.
2008 m. vyko konsultacinio pobūdžio referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Dėl mažo piliečių aktyvumo jis laikomas neįvykusiu.
Įvykiai pasaulyje
1428 m. Anglijos ir Prancūzijos Šimtamečiame kare anglai pradėjo Prancūzijos svarbiausios tvirtovės prie Luaros upės Orleano apsiaustį. Po daugiau kaip pusės metų apgulties jį išlaisvino prancūzų nacionalinės didvyrės Jeanne’os d’Arc vadovaujama kariuomenė. Orleano apsiausties nutraukimas buvo šio karo persilaužimo taškas – nors kovos dar truko 20 metų, Anglijos kariuomenė pradėjo trauktis iš Prancūzijos.
1492 m. Ispanijos laivyno ekspedicija, vadovaujama Kristupo Kolumbo, atrado pirmąją Naujojo Pasaulio žemę – vieną Bahamų salyno salų, kurią vietiniai indėnai aravakai vadino Guanahani, o K.Kolumbas ją pavadino San Salvadoru. Šios salos atradimo data yra oficiali Amerikos atradimo data. Nuo 1493 m. sala priklausė Ispanijai, iki XVI a. vidurio Ispanija užgrobė ir kolonizavo didesniąją Pietų ir Vidurio Amerikos dalį. Ispanijoje spalio 12-ąją švenčiama nacionalinė šventė – Ispanų diena.
1808 m. Erfurte imperatoriai Napoleonas I ir Aleksandras I sudarė slaptą sutartį, kuria Napoleonas I neoficialiai pripažino Moldavijos, Valakijos ir Suomijos prijungimą prie Rusijos bei pažadėjo išvesti kariuomenę iš Prūsijos ir Silezijos. Už tai Aleksandras I pripažino Napoleono teises į Ispaniją ir pažadėjo Prancūzijai paramą, jei ši pradėtų karą su Austrija.
1847 m. Berlyne inžinierius elektrotechnikas Ernstas Werneris von Siemensas ir mechanikas Johannas Georgas Halske įkūrė elektrinio telegrafo bendrovę „Telegraphen-Bauanstalt von Siemens & Halske“, iš kurios išaugo dabar didžiausias Europoje elektrotechnikos ir elektronikos koncernas „Siemens AG“.
1931 m. Brazilijos mieste Rio de Žaneire pašventinta ant Korkovado kalno pastatyta 38 m aukščio Kristaus Atpirkėjo statula, tapusi miesto simboliu.
1968 m. nepriklausomybę paskelbė buvusi Ispanijos kolonija Afrikos vakaruose Pusiaujo Gvinėjos Respublika. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1971 m. Niujorko Brodvėjaus teatre įvyko Andrew Lloydo Webberio miuziklo „Jėzus Kristus – superžvaigždė“ premjera.
2002 m. Balio salos turistiniame rajone įvykdytas didžiausias Indonezijos istorijoje teroro aktas, per kurį 202 žmonės žuvo, daugiau kaip 200 sužeista.
Gimė
1350 m. – Maskvos ir Vladimiro didysis kunigaikštis Dmitrijus Donietis. Jam valdant Maskva ėmė vyrauti Rusioje. 1367 m. Maskvoje pastatydino pirmąjį mūrinį kremlių. Atrėmė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo žygius į Maskvą, Kulikovo mūšyje nugalėjo Aukso ordą. Mirė 1389 m.
1920 m. – poetas, vadinamosios žemininkų kartos atstovas, literatūros kritikas Henrikas Nagys. Mirė 1996 m.
1935 m. – italų dainininkas, vienas žymiausių lyrinių tenorų Luciano Pavarotti. Mirė 2007 m.
Mirė
1492 m. – italų dailininkas, ankstyvojo Renesanso atsovas Piero della Francesca (apie 77 m.). Vienas pirmųjų bandė spalvomis perteikti šviesos žaismą, ieškojo spalvinės visumos, taikė naujas tapybos technikas, padarė įtaką visai Renesanso tapybai, jo suformuotais kolorizmo pagrindais naudojosi Venecijos ir Feraros mokyklų dailininkai.
