Įvykiai Lietuvoje
1653 m. Rusija paskelbė Abiejų Tautų Respublikai karą po to, kai šios kariuomenė, vadovaujama valdovo Jono Kazimiero, pradėjo žygį į Ukrainą siekdama neleisti jai susijungti su Rusija.
1858 m. Motiejus Valančius ganytojišku laišku paragino Žemaičių vyskupijoje skleisti blaivybę. Tai laikoma blaivybės sąjūdžio pradžia.
1919 m. prasidėjo mokslo metai Lenkijos okupacinės valdžios atkurtame ir Stepono Batoro vardu pavadintame Vilniaus universitete. Veikė 6 fakultetai: Humanitarinių mokslų, Teologijos, Teisės ir visuomenės mokslų, Matematikos ir gamtos, Medicinos bei Dailės.
1990 m. Vyriausybė įsteigė Muitinės departamentą.
1991 m. Vilniuje atšventina Šv.Jonų bažnyčia.
1991 m. atidaryta Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė.
2001 m. įkurtos Lietuvos kariuomenės lauko (sausumos) pajėgos.
Įvykiai pasaulyje
1899 m. prasidėjo Didžiosios Britanijos karas su Pietų Afrikos būrų respublikomis Orane ir Transvaliu. Karas kilo dėl britų siekio išplėsti valdas Pietų Afrikoje ir užgrobti būrų žemes, kuriose buvo aukso ir deimantų kasyklų. Britai pareikalavo, kad būrai suteiktų rinkimų teisę užsieniečiams – jų daugumą britai ir sudarė. Transvalio prezidentas šį reikalavimą atmetė. Karą būrai pralaimėjo, 1902 m. abi respublikos tapo Didžiosios Britanijos kolonijomis.
1939 m. SSRS vidaus reikalų liaudies komisariato (NKVD) vadovas Laurentijus Berija pasirašė įsaką, kuriame buvo juridiškai apibrėžtas antisovietinis elementas okupuotose ir numatytose okupuoti valstybėse. Jame buvo nurodyta per trumpiausią laiką sudaryti tokių elementų sąrašus, į juos įtraukiant visus, turinčius bet kokių ryšių su užsieniu, pvz., esperantininkus ir filatelistus. Įsake buvo minimos ir tuo metu dar nepriklausomos Baltijos šalys.
1962 m. Vatikane prasidėjo Katalikų Bažnyčios visuotinis surinkimas – Vatikano II susirinkimas. Sušauktas siekiant Bažnyčios atsinaujinimo. Vatikano II susirinkimas iškėlė dialogo ir bendradarbiavimo su šiuolaikiniu pasauliu, mokslo ir technikos laimėjimų svarbą, akcentavo žmogaus asmens orumą, pagarbą jo religiniams ir moraliniams įsitikinimams, dialogą su kitomis Bažnyčiomis, kitų religijų išpažinėjais bei netikinčiaisiais. Pripažino tikėjimo laisvės teisę, teigė, kad tikėjimo srityje niekas negali būti verčiamas elgtis prieš sąžinę. Reformavo liturgiją – galutinai nustatė šventų Mišių eigą, šalia Dievo garbinimo iškėlė žmonių pašventinimą, per liturgines apeigas leido naudoti gimtąją kalbą, įvairių tautų kultūros elementus, skatino pasauliečių aktyvų dalyvavimą liturgijoje. Susirinkimas posėdžiavo iki 1965 m. gruodžio.
1968 m. pirmą kartą su įgula skriejo JAV erdvėlaivis „Apollo“.
Gimė
1881 m. – austrų teisininkas, vienas žymiausių XX a. teisininkų, europinės konstitucinės kontrolės tradicijos pradininkas Hansas Kelsenas. Mirė 1973 m.
1884 m. – vokiečių chemikas, Nobelio premijos laureatas Friedrichas Bergius. Iš akmens anglių dulkių, koksavimo atliekų ir vandenilio mišinio dideliame slėgyje ir aukštoje temperatūroje pagamino sintetinį benziną. Mirė 1949 m.
1885 m. – prancūzų rašytojas, Nobelio premijos laureatas François Mauriacas. Mirė 1970 m.
1928 m. – dirigentas Saulius Sondeckis. Mirė 2016 m.
Mirė
1196 m. – pirmasis Livonijos (Rygos) vyskupas Meinhardas (apie 62 m.). 1993 m. lankydamasis Latvijoje popiežius Jonas Paulius II jį paskelbė šventuoju.
1424 m. – čekų nacionalinis didvyris, husitų veikėjas ir karvedys Janas Žižka (apie 64 m.). Žalgirio mūšyje vadovavo čekų daliniams. Sukūrė organizuotą, gerai apmokytą ir drausmingą kariuomenę, kuri atrėmė tris popiežiaus ir Šventosios Romos imperijos imperatoriaus surengtus kryžiaus žygius.
1963 m. – prancūzų rašytojas Jeanas Cocteau (74 m.).
2008 m. – latvių aktorė Vija Artmane (79 m.).
