Istorijos dūžiai spalio 1-ąją: žmonės, likimai, atradimai

1817 m. Vilniaus universiteto studentai įkūrė nelegalią Filomatų (mokslo mylėtojų) draugiją. Vienas steigėjų buvo poetas Adomas Mickevičius. Iš pradžių draugijos tikslas buvo lavinimasis ir dorinis tobulėjimas, vėliau ji tapo politine organizacija, aplink save telkusi siekiančius atkurti Abiejų Tautų Respubliką. 1823 m. rudenį carinė valdžia filomatus pradėjo masiškai suiminėti.

1926 m. Klaipėdos jūrų skautų burlaivis „Budys“ išplaukė į pirmąjį reisą į Liepoją. Ši data laikoma Lietuvos jūrinio buriavimo pradžia. Laivą skautams nupirko Lietuvos moterų sąjunga tautiniam laivynui remti. Mažosios Lietuvos šviesuolio Vydūno siūlymu laivas gavo vardą „Budys“ – nuo skautų šūkio „Budėk!“.

1940 m. okupacinė valdžia panaikino Lietuvos aukščiausiąjį teismą – nuo 1919 m. veikusį Vyriausiąjį Tribunolą.

1945 m. naujai paskirto Lietuvos laisvės armijos vado majoro Jono Semaškos-Liepos įsakymu Žemaitijoje sudarytas Žemaičių legionas ir civilinės valdžios institucija Tautos gelbėjimo sąjunga.

1950 m. įkurta Kauno srities biblioteka – dabartinė didžiausia Vidurio Lietuvoje Kauno apskrities viešoji biblioteka.

1990 m. Lietuva prisijungė prie 1983 metų Europos Tarybos konvencijos dėl nuteistų asmenų perdavimo. Prisijungimas leidžia susigrąžinti kitose Europos valstybėse nuteistus piliečius, jeigu jie ar jų artimieji to pageidauja.

1992 m. kaip vienintelė mokėjimo priemonė pradėjo cirkuliuoti bendrieji talonai. Rublis tapo užsienio valiuta, jų apyvarta buvo nutraukta.

331 m. prieš Kristų dabartinio Irako šiaurėje, Gaugamelų lygumoje, Aleksandras Makedonietis sutriuškino Persijos karaliaus Darėjo III Kodomano kariuomenę. Po Gaugamelų mūšio Aleksandras Makedonietis užėmė Babiloną ir užvaldė visą Pietvakarių Aziją. Persijos valstybė žlugo.

1777 m. Ispanijos San Ildefonso mieste Ispanija ir Portugalija sudarė sutartį dėl ginčijamų kolonijinių valdų Pietų Amerikoje. Už teisę valdyti Urugvajų Ispanija perleido Portugalijai dalį Brazilijos, o Portugalija atsisakė pretenzijų į Filipinų ir Marianų salas.

1910 m. Kalifornijoje Los Andžele susprogdintas dienraščio „Los Angeles Times“ pastatas. Žuvo 21, sužeista daugiau kaip 100 žmonių. Teroro aktas įvykdytas dėl tuo metu griežtai konservatyvaus laikraščio kovos su vietinėmis profsąjungomis, kurių du lyderiai ir įvykdė šį nusikaltimą.

1928 m. Sovietų sąjungoje pradėtas vykdyti pirmasis penkmečio planas. Buvo pagrindinė SSRS ūkio plėtros planavimo forma, vienas sovietinės valstybės valdymo metodų. Iš viso iki 1990 m. buvo priimta 13 penkmečio planų. Nuo 1946 m. penkmečio planai buvo sudaromi ir SSRS okupuotoje Lietuvoje.

1938 m. nacių Vokietija užėmė Sudetų kraštą Čekijoje, kuriame daugumą gyventojų sudarė vokiečiai.

1944 m. Varšuvos sukilėliai nutraukė ginkluotą pasipriešinimą naciams, kitą dieną pasirašė kapituliacijos aktą. Per Varšuvos sukilimą žuvo, buvo sužeista arba dingo be žinios daugiau kaip 40 tūkst. sukilėlių ir apie 150 tūkst. Varšuvos gyventojų. Vokietijos kariuomenė per sukilimą ir po jo sugriovė apie 40–50 proc. Varšuvos pastatų.

1946 m. darbą baigė Niurnbergo tribunolas – nuo 1945 m. lapkričio 20 d. vykęs teismo procesas, kuriame kaip karo nusikaltėliai buvo teisiami 24 buvusios nacių Vokietijos vadovai, iš jų dvylikai paskirta mirties bausmė, trims – kalėjimas iki gyvos galvos. Nusikalstamomis pripažintos svarbiausios nacių organizacijos – Nacionalsocialistų partija, gestapas, apsaugos rinktinė SS ir jos padalinys SD. Niurnbergo procesas paskatino įsteigti nuolatinį tarptautinį baudžiamąjį teismą. 1946–1947 m. amerikiečiai surengė 12 vadinamųjų mažųjų Niurnbergo procesų, kuriuose dėl nusikaltimų Antrajame pasauliniame kare nuteista 150 generolų, pramonininkų, diplomatų ir kitų veikėjų, 7 iš jų buvo pakarti.

1949 m. Pekine Kinijos komunistų partija paskelbė įkurianti Kinijos Liaudies Respubliką. Šalyje švenčiama nacionalinė šventė.

1958 m. įkurta JAV valstybinė organizacija NASA – Nacionalinė aeronautikos ir kosminės erdvės tyrimo valdyba, planuojanti, koordinuojanti ir finansuojanti civilinę aeronautikos ir kosmonautikos veiklą.

1960 m. buvusi britų kolonija Afrikos vakaruose Nigerija paskelbė nepriklausomybę. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.

1961 m. sukurta Kamerūno Federacinė Respublika (nuo 1984 m. – Kamerūno Respublika). Ją sudarė prancūzų valdomas Rytų Kamerūnas ir Vakarų Kamerūnas (buvęs britų Pietų Kamerūnas).

1963 m. Kipras nutarė šalies nepriklausomybės dieną švęsti spalio 1-ąją – nepriklausoma Kipro Respublika paskelbta 1960 m. rugpjūčio 16 d.

1971 m. Floridos valstijoje netoli Orlando miesto atidarytas pirmasis „Walt Disney World“ pramogų parkas.

1975 m. Polinezijos Tuvalu salos (tuo metu vadintos Elio arba Eliso salomis) atsiskyrė nuo Gilberto salų (dabartinio Kiribačio) ir tapo atskira Didžiosios Britanijos kolonija. 1978 m. spalio 1-ąją buvo paskelbta Tuvalu nepriklausomybė.

1988 m. Taline įvyko Estijos liaudies fronto steigiamasis susirinkimas.

2017 m. referendume dauguma Katalonijos gyventojų pasisakė už nepriklausomybę – pasak referendumo rengėjų, dalyvavo 43 proc. Katalonijos rinkėjų ir 90 proc. jų balsavo „už“. Ispanijos centrinė vyriausybė ir teismai referendumą pripažino prieštaraujančiu konstitucijai. Ispanijos policijai bandant patekti į balsavimo vietas buvo sužeista daugiau kaip 700 žmonių.

1507 m. – italų architektas Giacomo da Vignola. Svarbiausias projektas – baroko sakralinės architektūros prototipu tapusi Jėzaus bažnyčia Romoje. Mirė 1573 m.

1754 m. – Rusijos imperatorius Pavelas I. Prūsijos pavyzdžiu pertvarkė Rusijos kariuomenę, Lietuvoje grąžino senąjį Julijaus kalendorių. Nužudytas 1801 m.

1885 m. – kunigas, politikos ir visuomenės veikėjas, Krikščionių demokratų partijos vienas įkūrėjų ir vadovų, žemės ūkio ministras Mykolas Jeronimas Krupavičius. Su kitais parengė žemės reformos įstatymą ir ją įgyvendino. Emigracijoje vadovavo Vyriausiajam Lietuvos išlaisvinimo komitetui. Mirė 1957 m.

1924 m. – JAV prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Jimmy Carteris. Žmogaus teisių gynimą paskelbė oficialia šalies politika (vadinamoji Carterio doktrina).

1930 m. – Kovo 11-osios Akto signataras Mykolas Arlauskas. Mirė 2020 m.

1930 m. – prancūzų aktorius Philippe’as Noiret. Mirė 2006 m.

1945 m. – literatūrologė, Nacionalinės premijos laureatė Viktorija Daujotytė-Pakerienė.

1602 m. – lietuvių raštijos kūrėjas, pirmasis į lietuvių kalbą išvertęs Bibliją, Jonas Bretkūnas (apie 66 m.).

1911 m. – vokiečių filosofas, gyvenimo filosofijos atstovas Wilhelmas Dilthey (77 m.).

2019 m. – čekų dainininkas Karelas Gottas (80 m.).