Įvykiai Lietuvoje
1951 m. Sitkūnuose prie Kauno pradėjo veikti nauja radijo stotis. Jos statyba buvo sumanyta 1936 m., bet iki sovietinės okupacijos tespėta pastatyti stoties pastatą ir dyzelinę elektros stotį. Neįrengta ir nenaudojama stotis išstovėjo iki 1950 m. pabaigos, kai buvo sumontuoti trofėjiniai, iš Vokietijos kaip karo grobis atvežti siųstuvai.
1989 m. Vilniuje nuspręsta atkurti Ateitininkų federaciją, atkuriamasis suvažiavimas vyko lapkričio mėn.
1993 m. Vyriausybė nutarė pirmajame ketvirtyje kai kuriuos maisto produktus (miltus, kruopas, cukrų, druską, prireikus – ir kitus) pradėti parduoti pagal vienodus visai Lietuvai maisto produktų talonus.
Įvykiai pasaulyje
1610 m. paties sukonstruotu savadarbiu teleskopu, pritaikęs tam žiūronus, Galileo Galilei atrado keturis didžiausius Jupiterio palydovus – Ganimedą, Kalistą, Ijo ir Europą.
1785 m. prancūzas Jeanas‑Pierre’as Blanchard’as ir amerikietis Johnas Jeffriesas su vandenilio pripildytu balionu pirmieji perskrido Lamanšo sąsiaurį. Skrydis truko pustrečios valandos.
1839 m. prancūzų fizikas Dominique’as-François-Jeanas Arago Paryžiaus mokslų akademijoje paskelbė apie dailininko ir fiziko Louis-Jacques’o-Mandé Daguerre’o išradimą – dagerotipiją – ir jį pademonstravo. Ši diena laikoma fotografijos istorijos pradžia. Daguerre’as pirmąjį praktiškai pritaikomą fotografijos būdą sukūrė 1833 m.
1927 m. Niujorką ir Londoną sujungė transatlantinis telefono ryšys.
1935 m. Italija ir Prancūzija Romoje pasirašė susitarimą dėl įtakos sferų Afrikoje. Prancūzija Italijai perleido dalį Čado kolonijos ir Prancūzijos Somalio. Slapta buvo susitarta, kad už Italijos atsisakymą pretenduoti į Prancūzijos valdas Afrikoje prancūzai netrukdys Italijos ekspansijai Etiopijoje. Susitarimais patvirtinta Austrijos neliečiamybė. Romos paktas buvo laikinas kompromisas, kuriuo Prancūzija siekė sutrukdyti Italijai ir Vokietijai suartėti, o Italija – sustiprinti savo įtaką Afrikoje ir Austrijoje. 1938 m. pabaigoje Italija pranešė Prancūzijai, kad nutraukia pakto galiojimą.
1979 m. į Kambodžą įsiveržusi Vietnamo kariuomenė nuvertė Pol Poto režimą. Jis su savo šalininkais pasitraukė į kalnus ir pradėjo partizaninį karą.
1999 m. JAV Senatas pradėjo prezidento Billo Clintono apkaltos procesą dėl išaiškėjusių intymių jo santykių su Baltųjų Rūmų stažuotoja Monica Lewinsky.
2015 m. Paryžiuje trys kaukėti užpuolikai įsiveržė į satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją ir nušovė 12 žmonių, dar 11 asmenų sužeidė. Teroro aktą įvykdė islamo teroristai, keršydami už savaitraštyje išspausdintą pranašo Mahometo karikatūrą.
Gimė
1827 m. – škotų kilmės inžinierius, suprojektavęs Kanados geležinkelio kelių tinklą ir pasiūlęs pasaulinio juostinio laiko sistemą, seras Sandfordas Flemingas. Mirė 1915 m.
1844 m. – prancūzė piemenaitė Bernadette Soubirous, kuri 1858 m. pranešė apie gimtajame Lurde jai 18 kartų apsireiškusią Švč. Mergelę Mariją. Mirė 1879 metais, 1925 m. paskelbta palaimintąja, 1933 m. – šventąja.
1910 m. – JAV ir lietuvių krepšininkas Pranas Lubinas. Mirė 1999 m.
1911 m. – muzikologas ir obojininkas Juozas Gaudrimas (iki 1940 m. lapkričio – Cimbalas). Mirė 1994 m.
1933 m. – aktorė Elvyra Žebertavičiūtė.
1982 m. – valstybės ir politikos veikėjas Gabrielius Landsbergis.
Mirė
1881 m. – vokiečių filologas, lietuvių kalbos bei raštijos ir vienas žymiausių prūsų kalbos tyrinėtojų Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas (69 m.).
1943 m. – serbų kilmės amerikiečių išradėjas Nikola Tesla (86 m.). Išrado dvifazį asinchroninį elektros variklį ir aukštojo dažnio transformatorių, kuris buvo naudojamas radijo stotyse, ištyrė sukamojo magnetinio lauko prigimtį. Jo išradimai buvo panaudoti statant Niagaros krioklių hidroelektrinę.
1971 m. – vaikų literatūros rašytojas ir kultūros veikėjas Matas Grigonis (81 m.).
1989 m. – Japonijos imperatorius Hirohitas (87 m.).
