Įvykiai Lietuvoje
1919 m. Sovietų Rusijos Raudonosios armijos daliniai užėmė Vilnių. Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vadovaujama Laikinoji revoliucinė darbininkų ir vargingųjų valstiečių vyriausybė pasiskelbė perimanti Lietuvoje valdžią.
Įvykiai pasaulyje
1762 m. Rusijos imperatoriumi tapo Petras III. Išauklėtas kaip liuteronas, nesutarė su Stačiatikių bažnyčia, nebuvo mėgiamas kariuomenės, nes diegė joje prūsišką discipliną. Sudarė taiką su Prūsija ir išvedė Rusijos kariuomenę iš visų žemių, užimtų per Septynerių metų karą. Po pusės metų per rūmų perversmą buvo nužudytas.
1875 m. Paryžiaus „Grand Opéra“ teatras persikėlė į naujus architekto Charles’io Garnier suprojektuotus rūmus, kuriuose veikia ir dabar. Tai yra vienas žymiausių eklektikos stiliaus pastatų Paryžiuje.
1919 m. Miunchene įkurta Vokiečių darbininkų partija, 1920 m. pradžioje pakeitusi pavadinimą į Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų (nacių) partija. 1921 m. jos pirmininku tapo Adolfas Hitleris.
1919 m. Berlyne su tikslu nuversti socialdemokrato Friedricho Eberto vadovaujamą vyriausybę prasidėjo Spartako sąjungos organizuotas sukilimas. Šią organizaciją įkūrė Vokietijos kairieji socialistai, kurie po Spalio perversmo Rusijoje siekė, kad ir Vokietijoje valdžia būtų perduota taryboms. 1919 m. pradžioje sąjunga buvo pertvarkyta į Vokietijos komunistų partiją.
1933 m. San Franciske prasidėjo Aukso Vartų tilto statyba. Vėliau šis tiltas tapo Kalifornijos simboliu.
1957 m. JAV prezidentas Dwightas Davidas Eisenhoweris rašte Kongresui paskelbė JAV politikos Artimuosiuose ir Vidurio Rytuose programą. Kovo 9 d. vadinamoji Eisenhowerio doktrina buvo priimta kaip įstatymas, kuriuo prezidentui suteikta teisė šiame regione panaudoti karinę jėgą ir regiono šalims teikti karinę ir ekonominę paramą. Šia doktrina siekta riboti SSRS įtakos didėjimą regione.
1968 m. atsistatydinusį Čekoslovakijos komunistų partijos Centro komiteto pirmąjį sekretorių Antoníną Novotný pakeitė reformatoriškojo partijos sparno vadovas Alexanderas Dubčekas. Tai buvo Prahos pavasario pradžia.
Gimė
1767 m. – prancūzų ekonomistas Jeanas-Baptiste’as Say. Sukūrė gamybos veiksnių teoriją, pagal kurią vertę gamybos procese kuria darbas, kapitalas ir žemė. Suformulavo vadinamąjį Say dėsnį, kad laisvosios rinkos sąlygomis pasiūla pati kuria paklausą ir ekonomikoje negali būti perprodukcijos. Mirė 1832 m.
1876 m. – Vokietijos Federacinės Respublikos valstybės veikėjas, teisininkas Konradas Adenaueris. Po Antrojo pasaulinio karo siekė įtikinti amerikiečius ir britus, kad stabili ir pasiturinti VFR bus kliūtis Europoje plisti komunizmui, rėmė jos prisijungimą prie NATO ir Europos ekonominės bendrijos. Mirė 1967 m.
1885 m. – amerikiečių išradėjas, patentavęs pirmuosius skutimosi peiliukus, Kingas Campas Gillette’as. Mirė 1932 m.
1921 m. – Šveicarijos rašytojas, vienas žymiausių vokiečių kalba rašiusių dramaturgų Friedrichas Dürrenmattas. Mirė 1990 m.
1931 m. – tautosakininkas Leonardas Sauka. Už folkloro studiją apie pasaką „Eglė žalčių karalienė“, kurioje tyrinėjami šios pasakos variantai įvairiose tautose, pelnė Baltijos Asamblėjos premiją.
1931 m. – architektas restauratorius, inžinierius statybininkas, kultūros ir visuomenės veikėjas, Nacionalinės premijos lauretas Kazys Napaleonas Kitkauskas. Buvo Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų atkūrimo projekto mokslinis vadovas, 1985 m. su kitais surado per Antrąjį pasaulinį karą paslėptą Vilniaus arkikatedros lobyną ir padėjo jį išsaugoti.
1932 m. – italų rašytojas, semiotikas, romano „Rožės vardas“ autorius Umberto Eco. Mirė 2016 m.
1938 m. – Burbonų dinastijos atstovas, 1975–2014 m. buvęs Ispanijos karaliumi, Juanas Carlosas I. Įsipainiojęs į korupcijos skandalą ir siekdamas išsaugoti šalies monarchijos prestižą 2020 m. išvyko į užsienį, nors oficialūs kaltinimai jam nebuvo pareikšti.
1956 m. – Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris.
1961 m. – ekonomistas, Kovo 11-osios Akto signataras Vilius Baldišis.
Mirė
1589 m. – Prancūzijos karalienė, paskutinių trijų Valua dinastijos karalių motina Kotryna Mediči (69 m.). Valstybėje turėjo didžiausią įtaką ir valdant sūnums.
1762 m. – Rusijos imperatorė Jelizaveta (52 m.). Jai valdant Rusijoje buvo panaikinti vidaus muitai, išplėsta užsienio prekyba, įkurtas valstybės bankas, Maskvos universitetas, profesionalus teatras ir meno akademija Sankt Peterburge.
1964 m. – poetas Faustas Kirša (72 m.). Buvo Šaulių sąjungos ir Lietuvių meno kūrėjų draugijos, teatro „Vilkolakis“ vienas steigėjų ir kūrėjų.
2016 m. – prancūzų kompozitorius ir dirigentas, vienas žymiausių avangardizmo kūrėjų, pelnęs 27 „Grammy“ apdovanojimus, Pierre’as Boulezas (90 m.).
