Įvykiai Lietuvoje
1975 m. lietuviškas transliacijas pradėjo Miunchene įkurtas Laisvės radijas („Radio Liberty“). Pirmuosius tris mėnesius lietuviškos laidos buvo transliuojamos kartą per savaitę, o nuo 1975 m. kovo 1 d. stotis reguliariai transliavo pusvalandžio trukmės laidas su dviem pakartojimais. Vėliau penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais laidos truko po valandą. Laisvės radijas lietuvių kalba transliavo iki 2004 m. sausio pabaigos.
1992 m. po daugiau kaip 50 metų pertraukos Vilniuje atkurta rabinų seminarija – ješibotas, kuriam suteiktas Vilniaus Gaono vardas. Mokslus seminarijoje pradėjo 20 jaunuolių iš Lietuvos.
1994 m. prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas nusiuntė NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Wörneriui laišką, kuriame buvo išreikštas Lietuvos pageidavimas tapti NATO nare. Tą pačią dieną prezidentas padarė pareiškimą dėl Lietuvos narystės NATO.
1995 m. išėjo pirmasis savaitraščio „Verslo žinios“ numeris. Tai buvo pirmasis spalvotas šalies laikraštis. Dienraščio steigėjas – Švedijos žiniasklaidos konglomeratas „Bonnier Group“. Bandomasis numeris buvo išleistas 1994 m. spalio 29 dieną.
1998 m. vyko Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas. Rinkimus laimėjo Valdas Adamkus, mažiau nei vienu procentu balsų aplenkęs Artūrą Paulauską.
2003 m. vyko Lietuvos prezidento rinkimų antrasis turas. Rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, surinkęs beveik 10 proc. daugiau balsų nei V.Adamkus.
Įvykiai pasaulyje
1673 m. Varšuvoje prasidėjo karaliaus Mykolo Kaributo Višnioveckio ir jo oponentų didikų generalinis suvažiavimas, kuriame dėl turkų grėsmės abi priešiškos grupuotės susitaikė. Iki balandžio posėdžiavęs vadinamasis Susitaikymo seimas priėmė Abiejų Tautų Respublikos gynybos programą.
1884 m. Londone įkurta Fabijaus draugija – socialistų organizacija, demokratiškai siekianti laipsniškų socialinių reformų. Ši draugija tapo viena visuomeninių organizacijų, paskatinusių įkurti Darbininkų atstovų komitetą, iš kurio kilo Didžiosios Britanijos Leiboristų partija.
1896 m. Juta tapo 45-ąja JAV valstija.
1948 m. Birmos Antifašistinė liaudies laisvės lyga pasiekė susitarimą su šalį valdančia Didžiąja Britanija dėl nepriklausomybės suteikimo. 1974 m. sausio 4-ąją šalis priėmė naują konstituciją, kuri Birmą pavadino Birmos (nuo 1989 m. – Mianmaro) Sąjungos socialistine respublika ir įtvirtino Birmos socialistinės programos partijos vienvaldiškumą. Šalyje švenčiama Nepriklausomybės diena.
1960 m. Stokholme Austrija, Danija, Didžioji Britanija, Norvegija, Portugalija, Švedija ir Šveicarija pasirašė Europos laisvosios prekybos asociacijos įkūrimo sutartį. Ji buvo kuriama kaip atsvara Europos ekonominei bendrijai. Sutartis įsigaliojo gegužės 3 d. 1970 m. prie asociacijos prisijungė Islandija, 1985 m. – Suomija, 1991 m. – Lichtenšteinas. Vėliau dauguma asociacijos valstybių įstojo į Europos Bendriją.
2010 m. Dubajuje atidarytas 163 aukštų Burž Chalifos dangoraižis – aukščiausias pasaulio pastatas. Jo aukštis iki smailės viršaus yra 828 m.
Gimė
1643 m. – anglų fizikas ir matematikas, vienas garsiausių pasaulio mokslininkų, kurio atradimai padarė didžiulę įtaką ne tik tiksliųjų mokslų, bet ir filosofijos bei kultūros raidai, seras Isaacas Newtonas. Mirė 1727 m.
1729 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, LDK kancleris Jokimas Liutauras Chreptavičius. Mirė 1812 m.
1785 m. – vokiečių filologas, tautosakininkas, pasakų rinkinių sudarytojas ir leidėjas Jacobas Grimmas. Mirė 1863 m.
1809 m. – prancūzų vargonininkas, 1829 m. sukūręs visame pasaulyje paplitusį aklųjų raštą, dabar vadinamą jo vardu, Louis Braille’is. Mirė 1852 m.
1925 m. – kalbininkas Zigmas Zinkevičius. Mirė 2018 m.
1941 m. – miškų ūkio inžinierius, ekologas Romas Pakalnis. Mirė 2020 m.
Mirė
1821 m. – pedagogė, pirmosios Amerikoje katalikių moterų Šv. Juozapo labdaros seserų kongregacijos įkūrėja Elizabeth Ann Seton (46 m.). Pirmoji iš Amerikos kilusi vienuolė, Katalikų Bažnyčios paskelbta šventąja.
1944 m. sovietų partizanai nušovė studentę Eleną Spirgevičiūtę (19 m.). 2000 m. pradėta jos beatifikacijos byla.
1960 m. – prancūzų rašytojas, filosofas egzistencialistas, Nobelio premijos laureatas Albert’as Camus (46 m.).
1961 m. – austrų fizikas, kvantinės mechanikos kūrėjas, Nobelio premijos laureatas Erwinas Schrödingeris (73 m.).
1965 m. – amerikiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas Thomas Stearnsas Eliotas (76 m.).
1995 m. – dailės istorikas, muziejininkas ir dailininkas, Nacionalinės premijos laureatas Vladas Drėma (84 m.).
2011 m. – kino režisierius ir scenaristas, Nacionalinės premijos laureatas Almantas Grikevičius (75 m.).
