Įvykiai Lietuvoje
1429 m. baigėsi sausio pradžioje Lucke prasidėjęs Lietuvos ir Lenkijos valdovų Vytauto ir Jogailos susitikimas su Šventosios Romos imperijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Zigmantu I. Lucko suvažiavimas pasibaigė neišsprendęs Vytauto vainikavimo karaliumi ir Lietuvos paskelbimo karalyste klausimo. Tam pritarė imperatorius ir Vokiečių ordinas, tačiau pasipriešino Lenkijos ponai, atvykę su karaliumi Jogaila. Šis iš pradžių vainikavimui pritarė, vėliau savo Tarybos verčiamas sutikimą atšaukė.
1920 m. įkurta Lietuvių meno kūrėjų draugija. Pirmasis jos pirmininkas buvo dailininkas Adomas Varnas. Veikė iki 1929 m.
1928 m. Lietuva ir Vokietija sudarė dvišalę sutartį, kuria buvo įteisinti Lietuvos–Vokietijos sienos pakitimai po Klaipėdos krašto sukilimo. Nors Vokietija oficialiai nepareiškė, kad Klaipėdos kraštą pripažįsta Lietuvai, faktiškai tai padarė, „de jure“ siena pripažindama Nemuno žemupį. 1929 m. gegužę sutartis įsigaliojo, Vokietija ją traktavo kaip laikiną.
Įvykiai pasaulyje
1523 m. šveicarų kunigas Ulrichas Zwinglis Ciuricho miesto tarybai pateikė svarstyti savo 67 tezes, kurias parengė paveiktas Martino Lutherio idėjų. Jose nepripažino popiežiaus aukščiausios valdžios ir bažnytinės hierachijos, šv.Mišių kaip aukos, kai kurių sakramentų, šventųjų kulto, maldų už mirusiuosius, vienuolystės, celibato. Vieninteliu tiesos šaltiniu skelbė Bibliją, Bažnyčios vadovu – Jėzų. U.Zwinglio idėjos išplito Šveicarijoje, 1522 m. cvinglizmas tapo Ciuricho valstybine religija. Daliai kantonų jos nepriėmus Šveicarijoje kilo katalikų ir protestantų karai, per kuriuos U.Zwinglis žuvo.
1635 m. kardinolas de Richelieu prancūzų kalbos norminimo ir tyrimo tikslu Paryžiuje įsteigė Prancūzų akademiją. Dabar tai yra viena seniausių mokslo institucijų Prancūzijoje.
1856 m. Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija Krymo karo didvyriams pagerbti įsteigė Viktorijos kryžiaus apdovanojimą. Dabar tai yra Didžiosios Britanijos aukščiausias karinis apdovanojimas.
1861 m. Kanzasas tapo 34-ąja JAV valstija.
1929 m. Vokietijoje išleistas Ericho Marios Remarque’o romanas „Vakarų fronte nieko naujo“. 1928 m. lapkričio mėnesį laikraščiui „Vossische Zeitung“ išspausdinus romano ištraukas prieš pasirodant knygai buvo pateikta 30 tūkst. išankstinių užsakymų. Per 11 savaičių iš viso buvo parduota 450 tūkst. egzempliorių, ji tapo labiausiai perkama knyga per visą Vokietijos leidybos istoriją, tais pačiais metais išversta į 26 kalbas. Nacionalsocialistai autorių kaltino tendencingumu ir literatūrine vokiečių tautos išdavyste, 1931 m. išėjo nurodymas Vokietijoje knygą išimti iš visų mokyklų bibliotekų, 1933 m. jos buvo viešai deginamos, 1938 m. iš autoriaus atimta Vokietijos pilietybė.
Gimė
1860 m. – vienas žymiausių rusų rašytojų Antonas Čechovas. Jo prozai būdinga paprasti siužetai, lakoniškumas, raiškios detalės, reikšminga potekstė, dramos pasižymi vidiniu psichologiniu konfliktu, lyriškumu, raiškiomis replikomis ir mizanscenomis. Mirė 1904 m.
1866 m. – prancūzų rašytojas, muzikologas, meno istorikas Romainas Rolland’as. Mirė 1944 m.
1951 m. – armėnų dainininkas Gehamas Grigorianas. Mirė 2016 m.
Mirė
1730 m. savo vestuvių dieną, manoma, nuo raupų, mirė Rusijos imperatorius Petras II (14 m.). Sostą užėmė būdamas 11 metų, perkėlė imperatoriaus dvarą iš Peterburgo į Maskvą. Su jo mirtimi baigėsi Romanovų dinastijos vyriškoji linija.
1899 m. – vienas žymiausių dailininkų impresionistų Alfredas Sisley (59 m.).
1934 m. – cheminio ginklo tėvu laikomas vokiečių chemikas, Nobelio premijos laureatas Fritzas Haberis (65 m.). 1908 m. suskystino azotą, vėliau sukūrė amoniako gamybos iš oro būdą. Per Pirmąjį pasaulinį karą pritaikiusi jo atradimus Vokietija pradėjo pramoninę sprogmenų gamybą. Per karą F.Haberis vadovavo Karinės chemijos departamentui, organizavo kovinių nuodingųjų dujų iprito sukūrimą ir panaudojimą.
2020 m. – kompozitorius Algimantas Bražinskas (82 m.).
