Įvykiai Lietuvoje
1920 m. pradėjo veikti Aukštieji kursai – pirmoji atkurtos Lietuvos valstybės aukštoji mokykla. Penkiuose kursų skyriuose mokslą pradėjo 522 klausytojai. 244 iš jų buvo tikrieji, kiti laisvieji – be brandos atestatų. Mokestis už mokslo metus buvo 600 auksinų. Paskaitas skaitė apie 40 dėstytojų.
1925 m. Antrojo Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Leonas Bistras. Seimo vadovo poste pakeitęs Justiną Staugaitį šias pareigas ėjo devynis mėnesius.
1990 m. sausio 27–28 d. Kaune vyko Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkuriamoji konferencija. Partija įsikūrė 1917 m.
1991 m. Vilniaus rajone Medininkuose ir Lavoriškėse sudeginos Lietuvos pasienio muitinės.
1994 m. NATO būstinėje Briuselyje prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas Lietuvos vardu pasirašė dokumentą „Partnerystė vardan taikos“.
2004 m. Seimas ratifikavo tarptautinę konvenciją „Dėl kovos su pinigų padirbinėjimu“.
Įvykiai pasaulyje
1944 m. per Leningrado-Naugardo operaciją SSRS ginkluotosios pajėgos iš blokados visiškai išvadavo Leningradą, dabartinį Sankt Peterburgą. Miestas vokiečių buvo apsuptas nuo 1941 m. rugsėjo 8 d. ir iki 1943-ųjų sausio su šalimi galėjo susisiekti tik per Ladogos ežerą ir oru. 1941 m. rugsėjį Leningrade gyveno 2 mln. 544 tūkst. žmonių, po blokados jų tebuvo likę 560 tūkst.
1945 m. SSRS kariuomenė išvadavo didžiausios Lenkijoje nacių Aušvico (Osvencimo) koncentracijos stovyklos kalinius. Stovykla veikė nuo 1940 m. gegužės, per tą laiką joje žuvo, daugiausiai dujų kamerose, 1,1-1,5 mln. žmonių, iš jų apie 90 proc. buvo žydai. Nuo 2005 m. Jungtinių Tautų iniciatyva sausio 27‑oji yra Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena.
1959 m. Maskvoje prasidėjo neeilinis Sovietų sąjungos komunistų partijos (SSKP) XXI suvažiavimas, kuris konstatavo visišką ir galutinę socializmo pergalę Sovietų Sąjungoje ir priėmė vadinamosios komunistinės visuomenės išplėstinės statybos programą.
1967 m. SSRS, Didžioji Britanija ir JAV pasirašė sutartį dėl valstybių veiklos principų tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus. Vadinamojoje Atvirojo kosmoso sutartimi susitarta, kad visos šalys turi teisę ir laisvę tirti bei naudoti kosmosą, kosminė veikla derinama su tarptautine teise, kosmosas ir dangaus kūnai nemilitarizuojami, valstybės atsako už savo veiklą kosmose, vengia potencialiai žalingų kosminės veiklos padarinių, kilus avarijai kosmonautams teikiama visuotinė pagalba. Ši sutartis yra kosmoso teisės vienas pagrindinių šaltinių.
1973 m. Paryžiuje Vietnamo Demokratinės Respublikos, JAV, Pietų Vietnamo laikinosios revoliucinės vyriausybės ir Vietnamo valstybės (Saigono) administracijos užsienio reikalų ministrai pasirašė susitarimą dėl karo nutraukimo ir taikos atkūrimo Vietname.
Gimė
1756 m. – austrų kompozitorius, Vienos klasikas, sukūręs daugiau kaip 620 kūrinių, Wolfgangas Amadeus Mozartas. Jo nepaprasti muzikiniai gabumai išryškėjo ankstyvoje vaikystėje, turėjo absoliučią klausą ir fenomenalią atmintį. Būdamas šešerių pirmą kartą viešai koncertavo, sukūrė pirmuosius kūrinius, tapo profesionaliu gastroliuojančiu muzikantu, koncertavo karalių ir aristokratų rūmuose, išgarsėjo kaip vunderkindas. Mirė 1791 m.
1775 m. – vienas žymiausių vokiečių klasikinės filosofijos ir objektyviojo idealizmo atstovų Friedrichas Wilhelmas Josephas Schellingas. Mirė 1854 m.
1832 m. – anglų rašytojas ir matematikas, apysakos vaikams „Alisa stebuklų šalyje“ autorius Lewis Carrollas. Mirė 1898 m.
1908 m. – vienas žymiausių lietuvių filosofų Antanas Maceina. Nepritarė Stasio Šalkauskio idėjai, kad lietuvių kultūra yra Rytų ir Vakarų kultūrų sintezė, teigė, kad lietuvių kultūra yra autonomiška, jai būdinga krikščioniškasis turinys ir tautinė lietuviška forma. Filosofijos svarbiausiais šaltiniais laikė nuostabą, abejonę ir kančią, jos esme – būtybės kaip tokios interpretavimą. Mirė 1987 m. tą pačią dieną.
Mirė
1732 m. – italų muzikos instrumentų kūrėjas, žymiausias klavesinų meistras Bartolomeo Cristofori (76 m.). Apie 1709 m. sukonstravo pirmąjį plaktukinį fortepijoną.
1902 m. – italų kompozitorius Giuseppe Verdi (88 m.).
1927 m. – marijonų vienuolijos reorganizatorius, vienas pirmųjų katalikų socialinio mokymo skleidėjų ir įgyvendintojų Lietuvoje ir Lenkijoje, arkivyskupas Jurgis Matulaitis (Matulevičius; 55 m.). Jo pastangomis buvo parengti ir įteisinti Vatikano konkordato su Lietuva bei Lietuvos bažnytinės provincijos projektai. 1987 m. paskelbtas palaimintuoju.
1996 m. – farmacininkė, gydytoja žolininkė, Lietuvos žiniuone vadinama etnografė Eugenija Šimkūnaitė (75 m.).
2020 m. – istorikas, Nacionalinės premijos laureatas Edvardas Gudavičius (90 m.).
