Įvykiai Lietuvoje
1507 m. Vavelio katedroje Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis karūnuotas Lenkijos karaliumi. Svarbiausias Žygimanto Senojo tikslas buvo apie Lenkijos karalystės karūną sutelkti visas Jogailaičių valdas, sukurti Vidurio Europoje centralizuotą, dinastijos paveldimai valdomą monarchiją.
1803 m. caro Aleksandro I įsaku įkurta Vilniaus švietimo apygarda. Tvarkė Vilniaus, Vitebsko, Voluinės, Gardino, Mogiliavo, Minsko, Kijevo ir Podolės gubernijų mokyklas. Mokslo ir administravimo centru tapo Vilniaus universitetas. Po 1830–1831 m. sukilimo universitetas buvo uždarytas, Vilniaus švietimo apygarda panaikinta, jos žinioje buvusios mokyklos perduotos Baltarusijos švietimo apygardai. 1850 m. Vilniaus švietimo apygarda atkurta.
1905 m. palaikant visuotinį streiką Rusijoje sausio 24–25 d. vyko politinis streikas Kaune, sausio 24–29 d. – Vilniuje, sausio pabaigoje–vasario pradžioje – Šiauliuose.
1996 m. Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir neteisėtai priskaičiuotų, išmokėtų ir gautų padidintų palūkanų pagal premjero Adolfo Šleževičiaus terminuotųjų indėlių sutartis. Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, siekdamas išsaugoti stabilumą valdančiojoje partijoje ir valstybėje, pareikalavo, kad ministras pirmininkas atsistatydintų, šiam nesutikus pateikė Seimui dekretą dėl jo atstatydinimo.
Įvykiai pasaulyje
1848 m. Kalifornijos valstijoje prie Sakramento upės dailidei Jamesui Wilsonui Marshallui statant malūną suradus aukso grynuolį JAV kilo pirmoji aukso karštligė. Po metų čia buvo apie 80 tūkst., po 5 metų – apie 250 tūkst. aukso ieškotojų.
1859 m. Moldavijos kunigaikštis Alexandru Ionas Cuza išrinktas ir Valakijos kunigaikščiu– taip buvo sukurta prielaida šioms kunigaikštystėms 1861 m. susivienyti į Rumunijos kunigaikštystę. Cuza tapo jos pirmuoju kunigaikščiu Aleksandru Jonu I.
1984 m. JAV kompiuterių bendrovė „Apple Computer, Inc.“ pradėjo prekiauti pirmaisiais asmeniniais kompiuteriais „Macintosh“.
1986 m. JAV erdvėlaivis „Voyager 2“ pirmą kartą praskriejo pro Uraną 161 tūkst. km atstumu ir tyrė šią planetą bei jos palydovus.
Gimė
76 m. – Antoninų dinastijos Romos imperatorius Hadrianas. Sustiprino imperatoriaus valdžią, valstybės pasienyje pastatydino įtvirtinimų ir gynybinių pylimų sistemą, nuslopino sukilimą Judėjoje. Mirė 138 m.
1776 m. – vokiečių rašytojas ir kompozitorius Ernstas Theodoras Amadeus Hoffmannas. Jo kūriniai priklauso vadinamajai siaubo romantikai, pagal jo pasakas sukurta operų ir baletų, žymiausi – „Kopelija“ ir „Spragtukas“. Mirė 1822 m.
1885 m. – gydytojas akušeris ginekologas, Pasaulio teisuolis Pranas Mažylis. 1922 m. Kaune įkūrė Akušerių mokyklą, vėliau – savo privačią akušerijos–ginekologijos ligoninę. Per Antrąjį pasaulinį karą dirbdamas moterų ligoninėje gelbėjo, gydė ir slėpė žydus. Mirė 1966 m.
1927 m. – krepšinio treneris ir teisėjas Vytautas Bimba. Mirė 2001 m.
1931 m. – skulptorius ir tapytojas, Nacionalinės premijos laureatas Vytautas Šerys. Mirė 2006 m.
Mirė
41 m. sąmokslininkai nužudė Romos imperatorių tironą Kaligulą (28 m.).
1965 m. – vienas žymiausių XX a. politikų, Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas, rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas seras Winstonas Churchillis (90 m.).
