Įvykiai Lietuvoje
1793 m. Sankt Peterburge Rusija ir Prūsija pasirašė Abiejų Tautų Respublikos antrojo padalijimo aktą. Rugsėjo mėnesį Rusijos kariuomenės apsuptas ATR Gardino seimas jį ratifikavo ir atšaukė Gegužės 3-osios konstituciją.
1908 m. Vilniuje Šv.Jurgio (dabar Gedimino) prospekte pašventintos lietuvių kultūros draugijai „Rūta“ išnuomotos patalpos (dabar jose įsikūręs Vilniaus mažasis teatras). Kitą dieną čia jau vyko pirmasis draugijos vakaras. Draugiją įkūrė Mykolas Sleževičius, iškėlęs jai tikslą jungti ir lavinti Vilniuje ir Vilniaus krašte gyvenančius lietuvius.
1999 m. Vilniaus rotušėje surengtas pirmasis labdaros renginys Lietuvoje – Vienos pokylis. Jo iniciatorius buvo Austrijos ambasadorius Lietuvoje.
2003 m. Seimas antruoju balsavimu priėmė Konstitucijos 47‑ojo straipsnio pataisą, užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims suteikiančią teisę įsigyti Lietuvoje žemės ūkio paskirties žemės. Buvo numatyta, kad įsigyti dirbamos žemės užsieniečiai galės tik praėjus septyneriems metams nuo Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios – tai yra nuo 2011 m. gegužės.
Įvykiai pasaulyje
1556 m. Kinijos Šaansi provincijoje įvyko 8 balų žemės drebėjimas, per kurį, manoma, žuvo 830 tūkst. žmonių. Pagal aukų skaičių tai didžiausias žemės drebėjimas istorijoje.
2005 m. oficialiai prisiekė ir pradėjo eiti Ukrainos prezidento pareigas Viktoras Juščenka. Sausio 24-ąją vyriausybės vadove tapo Julija Tymošenko. Tai buvo vadinamosios Oranžinės revoliucijos, kilusios 2004 m. lapkričio pabaigoje, pergalė.
Gimė
1235 m. – popiežius Bonifacas VIII. Pagrindė popiežiaus viršenybę prieš visus valdovus. 1300‑uosius paskelbė Bažnyčios jubiliejaus metais, nuo tada tokie metai skelbiami kas šimtmetį. 1303 m. įkūrė Romos universitetą. Mirė 1303 m.
1783 m. – prancūzų rašytojas Stendhalis. Mirė 1842 m.
1832 m. – prancūzų tapytojas ir grafikas Édouard’as Manet. Kūryba padarė didelę įtaką impresionizmo, postimpresionizmo, XX a. moderniosios dailės raidai, tačiau jam gyvam esant jo kūriniai buvo atmesti dėl modernios raiškos, nepagražintų, vulgarių tipažų. Mirė 1883 m.
1897 m. – rašytoja, žymiausia Mažosios Lietuvos gyvenimo vaizduotoja lietuvių prozoje Ieva Simonaitytė. Mirė 1978 m.
1921 m. – archeologė, archeomitologijos pradininkė Marija Birutė Gimbutienė (Alseikaitė). Nagrinėjo senosios Europos visuomenės struktūrą, raidą, religiją, raštą. Iškėlė hipotezę apie senosios Europos ir Eurazijos stepių kultūrų susiliejimą. Sukūrė archeomitologijos tyrimo metodą, jos veikalas „Deivės kalba“ yra pirmasis, parašytas šių tyrimų pagrindu. Mirė 1994 m. UNESCO paskelbė 2021-uosius M. B.Gimbutienės metais.
Mirė
1889 m. – mineralogas, geologas ir etnografas, Čilės mokslo ir švietimo organizatorius Ignotas Domeika (86 m.). Rengė geologines ekspedicijas į Andus ir Atakamos dykumą, sudarė pirmąjį Čilės geologinį žemėlapį. Jo vardu pasaulyje pavadinta daugiau kaip 110, daugiausia gamtinių ir geografijos, objektų
