Įvykiai Lietuvoje
1261 m. Pakarvių kaimo laukuose į pietus nuo Karaliaučiaus, netoli Brandenburgo pilies, įvyko Herkaus Manto vadovaujamų prūsų mūšis su Vokiečių ordinu ir kryžininkais, kurį prūsai laimėjo. Tai buvo pirmoji didelė jų pergalė atvirame mūšyje, paskatinusi prūsus dar ryžtingesnei kovai – iki metų vidurio jie išvarė kryžiuočius iš Varmės ir Pagudės.
1940 m. veiklą atnaujino Vilniaus universitetas – mokslo metai prasidėjo iš Vytauto Didžiojo universiteto į Vilnių atkeltuose Humanitarinių mokslų ir Teisės fakultetuose.
1992 m. po 47 metų pertraukos Suvalkų–Šeštokų ruožu iš Lenkijos atkeliavo pirmasis traukinys – automotrisė. Liepos 7 d. tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo atidarytas reguliarus tiesioginis geležinkelio susisiekimas.
Įvykiai pasaulyje
1905 m. (pagal senąjį Julijaus kalendorių – sausio 9 d.) Sankt Peterburge sušaudyta taiki darbininkų demonstracija. Eitynes, kuriose dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių, surengė legaliai veikiantis Sankt Peterburgo fabrikų ir gamyklų rusų darbininkų susirinkimas. Darbininkai norėjo įteikti imperatoriui Nikolajui II peticiją su reikalavimais pagerinti darbo sąlygas ir sušaukti Steigiamąjį susirinkimą. Prie Žiemos rūmų eiseną apšaudžius kariuomenei, oficialiais duomenimis, žuvo 96, sužeista daugiau kaip 300 žmonių. Kruvinojo sekmadienio įvykiai visoje imperijoje sukėlė pasipiktinimą ir protesto streikus, tapo postūmiu Rusijoje kilti 1905-1907 m. revoliucijai.
1918 m. Ukrainos Centrinė rada paskelbė Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybę. Tą pačią dieną prie jos prijungta ir Vakarų Ukrainos Liaudies Respublika, susikūrusi Austrijos-Vengrijos valdytose žemėse. Bet vasario pirmoje pusėje Sovietų Rusijos padedami Ukrainos bolševikai įtvirtino sovietų valdžią didžiojoje Ukrainos dalyje.
1963 m. Eliziejaus rūmuose Paryžiuje Prancūzija ir Vokietijos Federacinė Respublika pasirašė susitarimą, kuriame sutarė plėtoti šalių dialogą visais svarbiais klausimais. Eliziejaus sutartis užbaigė šimtmečius trukusius Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimus ir varžymąsi, padėjo pagrindus dvipusiam bendradarbiavimui ir ilgalaikei taikai visoje Europoje.
Gimė
1440 m. – Riurikaičių dinastijos Maskvos didysis kunigaikštis Ivanas III. Buvo Sofijos Vytautaitės vaikaitis. Prijungė prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės Jaroslavlio ir Rostovo kunigaikštystes, kurios iki tol buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įtakoje. Mirė 1505 m.
1561 m. – anglų filosofas ir valstybės veikėjas, naujųjų laikų empirizmo bei eksperimentinio mokslo pradininkas Francis Baconas. Mirė 1626 m.
1788 m. – anglų poetas, žymiausias anglų romantikas George’as Byronas. Mirė 1824 m.
1849 m. – švedų rašytojas ir dailininkas Augustas Strindbergas. Mirė 1912 m.
1854 m. – rusų neurologas, psichiatras Sergejus Korsakovas. Pirmasis aprašė ypatingą psichikos patologiją – alkoholinę psichozę. Mirė 1900 m.
1875 m. – JAV kino režisierius, prodiuseris, aktorius ir kompozitorius Davidas Warkas Griffithas. Jo kūryba padarė didelę įtaką kino, kaip savarankiškos meno rūšies, pripažinimui, atskleidė kino kameros technines galimybes. Mirė 1948 m.
1899 m. – sovietinis veikėjas, žurnalistas Justas Paleckis. Sovietams okupavus Lietuvą tapo SSRS ir Lietuvos komunistų partijos vadovybės politikos vykdytoju, paskirtas ministru pirmininku neteisėtai sudarė vadinamąją Liaudies vyriausybę. Mirė 1980 m. sausio 26 d.
1904 m. – gruzinų kilmės choreografas George’as Balanchine’as. Mirė 1983 m.
1907 m. – baleto artistė, baleto Lietuvoje pradininkė Olga Malėjinaitė. Šoko visų Valstybės teatre sukurtų baletų pagrindinius moterų vaidmenis, buvo pirmoji jų atlikėja. Mirė 1939 m.
1935 m. – žydų kilmės rusų stačiatikių dvasininkas, teologas ir garsus pamokslininkas Aleksandras Menas. Nužudytas 1990 m.
1951 m. – rašytojas, Nacionalinės premijos laureatas Kornelijus Platelis.
Mirė
1974 m. – faktiškasis Lietuvos vadovas sovietinės okupacijos metais Antanas Sniečkus (71 m.).
2014 – vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų Kazys Morkūnas (88 m.). Sukūrė vieną didžiausių vitražų Lietuvoje „Šventė“ Lietuvos Seimo pirmuosiuose rūmuose.
