Įvykiai Lietuvoje
1584 m. Lietuvoje įvestas Grigaliaus kalendorius. Rusijos imperatorius Pavelas I 1800 m. sausio 1 d. visoje Lietuvoje, išskyrus Užnemunę, vėl įvedė senąjį Julijaus kalendorių. Grigaliaus kalendorius Lietuvoje sugrąžintas 1915 m. lapkričio 15-ąją, kuri po kalendoriaus pakeitimo tapo lapkričio 28-ąja.
1991 m. Pskovo desantininkų divizijos kariškiai, sausio 13-osios naktį šturmavę Lietuvos objektus, paliko Lietuvą.
1998 m. Vilniuje įkurtas Informacijos centras išeiviams, norintiems grįžti į Lietuvą.
2001 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė 37 naujų Katalikų Bažnyčios kardinolų pavardes, tarp jų – ir Vilniaus arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis.
2004 m. Vyriausybė priėmė nutarimą, įpareigojantį Kovo 11‑ąją valstybės vėliavą iškelti ir prie gyvenamųjų namų bei nevalstybinių pastatų.
Įvykiai pasaulyje
1775 m. Maskvos Bolotnaja aikštėje nukirsdintas ir ketvirčiuotas 1773–1775 m. Rusijos valstiečių ir kazokų sukilimo vadas, Dono kazokas Jemeljanas Pugačiovas (apie 33 m.). Pasiskelbęs stebuklingai išsigelbėjusiu caru Petru III pradėjo sukilimą, kuris netrukus virto karu, jam Pugačiovas subūrė apie 50 tūkst. žmonių kariuomenę. Pasižymėjo narsa ir karvedžio talentu. Kartu su Pugačiovu mirties bausmė buvo įvykdyta vienam ištikimiausių jo bendražygių Afanasijui Perfilejevui. Jis buvo paskutinis žmogus Rusijoje, kuriam mirties bausmė įvykdyta ketvirčiuojant.
1793 m. Revoliucijos (dabar Santarvės) aikštėje Paryžiuje giljotinuotas Prancūzijos karalius Liudvikas XVI, Nacionalinio Konvento nuteistas mirties bausme už tėvynės išdavimą. Jis yra vienintelis Prancūzijos karalius per visą Prancūzijos istoriją nuteistas mirti.
1919 m. Dubline susirinkę visiškos Airijos nepriklausomybės šalininkai – partijos „Sinn Féin“ (Mes patys) nariai, išrinkti į Didžiosios Britanijos parlamentą, tačiau dirbti jame atsisakę, –pasivadino parlamentu ir paskelbė Airijos nepriklausomybę. Prezidentu buvo išrinktas 1916 metų Airių sukilimo ir „Sinn Féin“ partijos vadovas Eamonas De Valera.
1920 m. Paryžiuje baigėsi nuo 1919 m. sausio su pertraukomis vykusi taikos konferencija. Ji parengė sutartis su Pirmąjį pasaulinį karą pralaimėjusiomis valstybėmis ir įkūrė Tautų Sąjungą.
1954 m. į vandenį nuleistas pirmasis pasaulyje atominis povandeninis laivas „Nautilus“. Laivą pastatė amerikiečių gynybos pramonės bendrovė „General Dynamics Corporation“. 1958 m. šis laivas pirmasis po ledu praplaukė šiaurinį poliaratį.
Gimė
1338 m. – Prancūzijos karalius Karolis V Išmintingasis. Jam valdant dėl karo nusilpusi Prancūzija atsigavo, atsiėmė prarastas žemes. Paryžiaus gynybai sustiprinti pastatė Bastilijos tvirtovę. Mirė 1380 m.
1869 m. – Rusijos imperatoriaus Nikolajaus II šeimos favoritas Grigorijus Rasputinas. Jo gebėjimai pagerinti hemofilija sergančio imperatoriaus sūnaus Aleksejaus sveikatos būklę suteikė galimybę daryti didelę įtaką caro šeimai ir dvarui. Daugelio istorikų nuomone, buvo avantiūristas, kaltintas skandalingu gyvenimu ir priklausymu sektai. Nužudytas 1916 m.
1885 m. – italų lakūnas, dirižablių konstruktorius, keliautojas ir poliarinių sričių tyrėjas Umberto Nobile. 1926 m. savo sukonstruotu dirižabliu „Norge“ skrisdamas iš Špicbergeno į Aliaską perskrido Šiaurės ašigalį. Mirė 1978 m.
1905 m. – prancūzų drabužių dizaineris Christianas Dioras. Mirė 1957 m.
1938 m. – aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė. Mirė 2011 m.
1941 m. – ispanų tenoras ir dirigentas Plácido Domingo.
Mirė
1600 m. – kardinolas Jurgis Radvila (43 m.). Palaidotas Švč. Jėzaus Vardo bažnyčioje Romoje.
1891 m. – Kanados kompozitorius ir pianistas, šios šalies himno autorius Calixa Lavallée (48 m.).
1901 m. – amerikiečių mokslininkas išradėjas Elisha Gray (65 m.). 1876 m. dviem valandomis vėliau už Alexanderį Grahamą Bellą pateikė JAV Patentų biurui paraišką apie prietaisą, perduodantį balso garsus telegrafo principu, todėl oficialiu telefono išradėju yra laikomas A.G.Bellas.
1924 m. – Rusijos politikos veikėjas, bolševikų partijos ir sovietinės valstybės įkūrėjas, komunizmo teoretikas Vladimiras Leninas, tikroji pavardė Uljanovas (53 m.). Tų metų sausio 27 d. karstas su balzamuotais Lenino palaikais buvo pastatytas specialiai tam įrengtame mediniame mauzoliejuje Maskvos Raudonojoje aikštėje.
1950 m. – anglų rašytojas, romanų „Gyvulių ūkis“ ir „1984-ieji“ autorius George’as Orwellas (46 m.).
2019 m. – pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui veikėjas, vienas 1987 m. mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje organizatorių Petras Cidzikas (74 m.).
