Įvykiai Lietuvoje
1920 m. įkurta Lietuvos teisininkų draugija. Atkurta 1989 m.
1922 m. Klaipėdos lietuvių scenos mėgėjų draugija „Aida“ pastatė Miko Petrausko operetę „Consilium facultatis“. Iš šio spektaklio kildinamas Klaipėdos lietuvių operos teatras, kuris su pertraukomis veikė iki 1935 m.
1991 m. Vilniuje įkurta visuomeninė organizacija Sausio tryliktosios brolija.
1993 m. per Lietuvą praūžęs uraganas sudaužė Palangos jūros tiltą, sugriovė ir suniokojo medines gelbėjimo stotis.
Įvykiai pasaulyje
1929 m. Afganistano sukilėliai, pasipriešinę padišacho Amanullah modernioms reformoms ir valstybės pasaulietinimui, privertė jį atsisakyti sosto ir emigruoti.
1942 m. Vašingtone baigėsi konferencija, kurioje prieš nacistinę Vokietiją kovojančios šalys sudarė valstybių karinę sąjungą. Lemiamą įtaką Sąjungininkų strategijai turėjo Didžiojo trejeto – Didžiosios Britanijos, SSRS ir JAV – sprendimai.
1943 m. Maroko mieste Kasablankoje prasidėjo JAV ir Didžiosios Britanijos vadovų konferencija dėl tolesnių Sąjungininkų veiksmų Antrajame pasauliniame kare. Iki sausio 24 d. vykusioje konferencijoje buvo nutarta intensyviau bombarduoti Vokietijos teritoriją, susitarta dėl kariuomenės išlaipinimo Sicilijoje, patvirtintas operacijų Šiaurės Birmoje planas. Abiejų valstybių vadovai nutarė karą tęsti iki Vokietijos besąlyginės kapituliacijos. Ją nugalėjus numatyta Didžiosios Britanijos kariuomenę pasiųsti į Tolimuosius Rytus.
2011 m. įvairiuose Tuniso miestuose į protesto mitingus išėjo daugiau kaip 100 tūkst. žmonių. Prezidentas Zine‘as El Abidine‘as Ben Ali, paskelbęs pirmalaikius parlamento rinkimus, atsistatydino ir kitą dieną pabėgo iš šalies. Vadinamoji „Jazminų revoliucija“ Tunise, davusi pradžią „Arabų pavasariui“, laimėjo. Tunise švenčiama Revoliucijos ir jaunimo diena.
Gimė
82 m. prieš Kristų – Romos politikos veikėjas, karvedys Markas Antonijus. Nusižudė 30 m. prieš Kristų.
1770 m. – Abiejų Tautų Respublikos veikėjas kunigaikštis Adomas Jurgis Čartoriskis. Kūrė planus padedant Rusijos imperijai atkurti Lenkijos valstybę, kuri su Rusija sudarytų glaudžią sąjungą ir jų pagrindiniai priešai būtų Austrija ir Prūsija. Atmetė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumo idėją. Buvo pirmasis reorganizuoto Vilniaus universiteto kuratorius. Mirė 1861 m.
1827 m. – rusų geografas, geologas ir botanikas, pirmojo visuotinio Rusijos gyventojų surašymo 1897 m. organizatorius Piotras Semionovas‑Tian‑Šanskis. Keliaudamas po Turkestaną ir Kaspijos jūros regiono kraštus surinko didžiausią pasaulyje apie 700 tūkst. vabzdžių kolekciją. Mirė 1914 m.
1881 m. – psichologas, eksperimentinės psichologijos ir pedagogikos pradininkas Lietuvoje Jonas Vabalas-Gudaitis. Mirė 1955 m.
1906 m. – rašytojas Liudas Dovydėnas. Mirė 2000 m.
Mirė
1742 m. – anglų astronomas ir geofizikas Edmondas Halley (85 m.). Sukūrė kometų orbitų skaičiavimo metodiką, nustatė kai kurių kometų periodiškumą. Paskelbė, kad 1682 m. jo stebėta kometa, dabar vadinama jo vardu, buvo pasirodžiusi 1531 ir 1607 m. bei numatė jos pasirodymą 1758 m.
1932 m. – vienas žymiausių lietuvių akvarelininkų Kajetonas Sklėrius (55 m.).
1947 m. – inžinierius ir architektas Vaclovas Michnevičius (apie 85 m.). Pagal jo projektus pastatyta Vilniaus Halės turgus, dabartinis Rusų dramos teatras, Birštono, Vilniaus Žvėryno bažnyčios.
1966 m. – rusų raketinės technikos ir erdvėlaivių konstruktorius Sergejus Koroliovas (59 m.). Kartu su kitais sukūrė pirmąsias sovietų tarpžemynines balistines raketas, galinčias nešti branduolinį ginklą, nuo 1955 m. vadovavo SSRS kosminių tyrimų programoms.
1999 m. – lenkų teatro režisierius ir teatro teoretikas Jerzy Grotowskis (65 m.).
